Seimo posėdis

Tik trečdalis Seimo narių turi mobilųjį parašą

(atnaujinta 16:12 2020.12.30)
"Tele2" atstovas savo socialinių tinklų paskyroje parašė, kaip Lietuvos politikai gali greitai jį gauti

VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Tik trečdalis Seimo narių turi mobilųjį parašą/Smart ID, kuris reikalingas norint dalyvauti nuotoliuose posėdžiuose. Apie tai savo Facebook paskyroje pranešė žurnalistė Rita Miliūtė.

"Palaukime dabar laiškų Konstituciniam Teismui ir į Aukščiausią ministeriją, kad reikalavimas tokius apturėti nesuderinamas su jų laisvu mandatu", — rašė ji.

Į jos pranešimą sureagavo "Tele2" atstovas Andrius Baranauskas. Jis aprašė, ką reikia padaryti, norint gauti mobilųjį parašą.

Pasak jo, reikia kreiptis į artimiausią savo mobiliojo ryšio operatoriaus saloną, nes operatoriai turi teisę teikti sertifikuotas paslaugas. Tada reikia pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą — pasą arba ID kortelę.

Po to Seimo narys gaus SIM kortelę su mobiliuoju parašu. Ši paslauga kainuos simbolinį mokestį ir užtruks daugiausia 15 minučių. Po to senoji SIM kortelė nustoja veikti ir ją reikės pakeisti.

"Saugiai ir išmintingai balsuojam už įstatymus Lietuvos labui", — rašė Baranauskas.

Dėl koronaviruso infekcijos grėsmės ir sunkios epidemiologinės situacijos Lietuvoje Seimui teko pereiti prie nuotolinio darbo. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė atitinkamas pataisas. Nuotoliniai posėdžiai turėtų vykti realiu laiku telekonferencijų platformose, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įvertino ir pripažino saugiomis.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Dar šia tema
Jokios nuomos: SAM atnaujino rekomendacijas karantino laikotarpiui
Tapinas dėl Gražulio pareiškimų kreipėsi į teismą
Rusijos URM

Rusijos URM išsiunčia du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus

Maskva, vadovaudamasi abipusiškumo principu, nusprendė išsiųsti du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus. Jie turės palikti Rusiją per dvi savaites

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Rusija išsiunčia du Nyderlandų diplomatus, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatinė atstovybė iškvietė Nyderlandų reikalų patikėtinį Joostą Reintjesą ir pareiškė griežtą protestą dėl nepagrįsto dviejų Rusijos diplomatų paskelbimo "persona non grata".

Amsterdamas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Артур Александров

"Šis nedraugiškas ir provokuojantis žingsnis bei naujas antirusiškos isterijos raundas, kurį organizavo Haga su vyriausybei palankia žiniasklaida, parodė sveiko proto ir supratimo apie realias problemas Rusijos ir Nyderlandų santykiuose Nyderlandų vyriausybės ratuose ir išlieka tendencija toliau sąmoningai pakenkti jų pagrindams“, - pridūrė jis". — sakoma Rusijos URM komentare.

Taigi Maskva, vadovaudamasi abipusiškumo principu, nusprendė išsiųsti du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus. Jie turės palikti Rusiją per dvi savaites.

Gruodžio pradžioje Olandijos valdžia apkaltino du Rusijos diplomatus šnipinėjimu ir paskelbė juos "persona non grata". Buvo teigiama, kad rusų diplomatinis statusas buvo priedanga, tačiau iš tikrųjų jie buvo Užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėta Rusijos ambasadoje, Olandijos pusė nepateikė jokių įrodymų apie neteisėtus diplomatų veiksmus.

Tegai:
diplomatai, Nyderlandai, Rusija
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze