Swedbank

URM prašo "Swedbank" leisti naudoti įšaldytas "Belorus" sanatorijos lėšas

(atnaujinta 14:54 2020.12.31)
"Swedbank" gruodį įšaldė "Belorus" sanatorijos sąskaitas, ES įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai

VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į "Swedbank" banką, prašydama leisti naudoti dėl Europos Sąjungos sankcijų įšaldytas Druskininkų "Belorus" sanatorijos lėšas darbuotojų atlyginimams išmokėti.

"URM kreipėsi į banką dėl ribojamųjų priemonių taikymo ir leidimo disponuoti lėšomis išskirtinai darbuotojų atlyginimams ir kitoms su darbo santykiais susijusioms reikmėms", — teigiama pranešime.

URM pažymėjo, kad "Belorus" banko sąskaitoje esančios lėšos šiuo atveju gali būti panaudotos likusiems 2020 metų įsipareigojimams, susijusiems su sanatorijos darbuotojų darbo santykiais, atlikti, taip pat — prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui subsidijuoti. Taip pat gali būti atlikti mokėjimai likusiems 2020 metų įsipareigojimams Lietuvos valstybei vykdyti.

"Norime atkreipti dėmesį, kad lėšos gali būti panaudotos išskirtinai tik darbuotojų reikmėms. Tačiau, nesibaigiant represijoms Baltarusijoje, ieškosime ir ilgalaikių sprendimų dėl darbuotojų, dirbančių sankcionuojamose Baltarusijos įmonėse, esančiose Lietuvoje", — sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

"Swedbank" gruodį įšaldė "Belorus" sanatorijos sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai. Šimtai šioje įmonėje dirbančių Lietuvos piliečių liko be darbo užmokesčio.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas pareiškė, kad tai rodo ne tik "ES sprendimų nuostolingumą", bet ir "aukščiausios veidmainystės pavyzdį". Pasak URM spaudos sekretoriaus, Lietuvos "sankcijų šabas" paliečia ne tik Baltarusijos piliečius, bet ir daro žalą Lietuvos ekonomikai bei Lietuvos piliečių interesams.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, guminės kulkos, garsinės granatos ir vandens patrankos.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant Lukašenką.

Gruodžio viduryje ES pristatė trečiąjį sankcijų sąrašą, į kurį pateko 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą neaudrinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Swedbank
Dar šia tema
"Sankcijų šabas": Baltarusija įvertino sanatorijos Lietuvoje situaciją
"Tai yra absurdas": Lietuvoje pasmerktos sankcijos "Belorus" sanatorijai
Posėdžių salė, archyvinė nuotrauka

Seimas papasakojo, kaip vyko perėjimas prie nuotolinio darbo

(atnaujinta 11:59 2021.01.25)
Kaip pažymima Seime, per trumpą laiką buvo įgyvendinti reikalingi techniniai ir teisiniai sprendimai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Seimas sklandžiai perėjo prie nuotolinio darbo — pirmąkart parlamentas posėdžiavo ir balsavo nuotoliniu būdu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per itin trumpą laiką servisas "Microsoft" kartu su Seimo kanceliarija įgyvendino reikalingus sprendimus. Ne mažiau svarbu Seimui buvo išspręsti teisėkūros procedūrų klausimus, parengti įstatyminę bazę, kad nuotolinis balsavimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų. Taip pat teko per trumpą laiką apmokyti sistemos naudotojus.

"Šis bendradarbiavimas, mano nuomone, yra vienas iš sėkmingiausių privataus ir viešojo sektorių subjektų bendradarbiavimo pavyzdžių, kurių linkėčiau mūsų šaliai kuo daugiau. Ypač sudėtingi ir jautrūs autentifikavimosi, balsavimo sprendimai ir kitos Seimo posėdžių procedūrų subtilybės buvo įgyvendintos greitai. Sukurta virtuali Seimo salė tapo patogiu ir efektyviu įrankiu, kurį tobulindamas Lietuvos parlamentas galės naudotis ir užtikrinti teisėkūros tęstinumą Lietuvoje", — teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Sprendimas sukurtas debesijos bendravimo ir bendradarbiavimo platformos "Microsoft Teams" pagrindu, panaudojant specialiai sukurtą "Microsoft Power Platform" aplikaciją balsavimui ir "SharePoint Online" paslaugą duomenų saugojimui bei integravimui su turima Seimo balsavimo sistema. Pasisakymų ir komentarų fiksavimas realizuotas "Microsoft Lists" sprendimo pagalba. Saugiam vartotojų atpažinimui naudojama "Azure AD" kelių veiksnių autentifikacija. Seimo narių tapatybei nustatyti naudojamas mobilusis parašas arba "Smart-ID" aplikacija. Papildomam saugumo užtikrinimui balsavimo metu taip pat fiksuojama balsuojančiojo Seimo nario fotografija.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"eParlamentas ir eBalsavimas yra ryžtingas skaitmeninės Lietuvos žingsnis į priekį sudėtingu šaliai metu. Labai vertinu naujojo Lietuvos parlamento pasitikėjimą. Ir, tikiuosi, kad ateinantys metai taps Lietuvos skaitmeninės transformacijos ir inovatyvių, efektyvių ir saugių debesijos sprendimų taikymo viešajame sektoriuje proveržio laikotarpiu", — teigia "Microsoft Lietuva" generalinis direktorius Simonas Černiauskas.

Pirmasis nuotolinis Seimo posėdis įvyko prieš dvi savaites. Kai kurie parlamentarai boikotavo šį formatą ir vis tiek atėjo į plenarinių posėdžių salę.

Dėl koronavirusinės infekcijos grėsmės ir sunkios epidemiologinės situacijos Seimas reikėjo pereiti prie nuotolinio darbo. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė atitinkamas pataisas. Nuotoliniai posėdžiai turėtų vykti realiu laiku telekonferencijų platformose, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įvertino ir pripažino saugiomis.

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?
Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio"
Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 koronaviruso atvejis
Raudonoji aikštė

Vokietijos politikas perspėjo Europą apie "visišką vienatvę" be Rusijos

(atnaujinta 10:10 2021.01.25)
Buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matiasas Placekas įsitikinęs, kad atėjo laikas permąstyti sankcijų politiką Maskvos atžvilgiu

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos politikas, buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matiasas Placekas (Matthias Platzeck) interviu RND žiniasklaidos grupei sakė apie tai, kaip svarbu atnaujinti abipusiai naudingus Maskvos ir Briuselio santykius.

Jis ragina vienodomis sąlygomis pradėti kurti bendrą su Rusija saugumo architektūrą. Jei taip neatsitiks, Europa gali paskatinti šalį toliau suartėti su Kinija, sakė buvęs ministras pirmininkas.

"Tada, jei JAV perrinks "neteisingą" prezidentą — o taip gali nutikti — mes, europiečiai, staiga galime atsidurti visiškai vieniši šiame pasaulyje", — paaiškino Placekas.

Jo nuomone, ES šalys negalės išspręsti sudėtingų problemų, su kuriomis susiduria, be Rusijos dalyvavimo. Placekas nurodė, kad neatidėliotini klausimai yra klimato kaita, kova su terorizmu, pabėgėlių problema, saugumas Viduriniuose Rytuose ir nusiginklavimas.

"Tarp mūsų ir Rusijos nėra vandenyno. Ir vien to pakanka tam, kad galėtume rūpintis santykių gerinimu", — sakė jis.

Vokietijos politikas įsitikinęs, kad atėjo laikas permąstyti sankcijų politiką Maskvos atžvilgiu. Apribojimai, pasak jo, kenkia abiem pusėms, taip pat pablogėjo politiniai santykiai ir padidėjo karinės įtampos grėsmė.

Tegai:
Europa, Vokietija, Rusija
Dar šia tema
Rusija turi išmokti pamoką, kurią Trampas praleido
Ekspertas: Baidenas derėsis su Rusija iš stipriosios pozicijos
"Mes jau kariaujame!": Ką prarado Rusija ir kas laukia po Trampo
Norvegijos kariškiai

Viskas link to ėjo: kodėl amerikiečių jūrų pėstininkai išsilaipina Šiaurėje

(atnaujinta 12:23 2021.01.25)
JAV kariuomenė stiprina pajėgas Norvegijoje, netoli Rusijos sienos. Sausio mėnesį čia nusileido apie tūkstantis jūrų pėstininkų

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Tuo tarpu Amerikos politikai ir generolai vis dažniau skelbia apie didėjančią įtampą Arktyje, kurią, pasak ekspertų, jie patys kuria. Kam Pentagonas ruošia Norvegiją — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Į svečius pas vikingus

Jūrų pėstininkai persikėlė į Norvegiją iš Šiaurės Karolinos vykdydami vadinamąją rotaciją. Amerikiečiai jau keletą metų griebiasi šios gudrybės — vienus dalinius pakeičia kiti, o JAV karinis kontingentas praktiškai nuolat yra šalyje.

Jūrų pėstininkų užduotis yra išmokti vykdyti kovines operacijas atšiauriomis Arkties sąlygomis vadovaujant Norvegijos instruktoriams ir glaudžiai bendradarbiauti su kolegomis iš NATO.

Vasario mėnesį amerikiečiai, norvegai, taip pat olandai ir britai — viso labo apie dešimt tūkstančių kovotojų — dalyvaus plataus masto jungtiniuose "vikingų" pratybose 2021 metais.

"JointViking" pratybos rengiamos kasmet. Kariuomenė — šarvuota technika, artilerija, orlaiviai, laivai ir povandeniniai laivai — imituoja didelio intensyvumo kovines operacijas kelių šimtų kvadratinių kilometrų plote, daugiausia miškuose ir kalnuotose vietovėse.

Karo ekspertas Aleksandras Žilinas interviu RIA Novosti pažymėjo, kad, pagal JAV karinę doktriną, jų kariuomenė mokosi kovoti daugiausia užsienyje.

"Todėl valstybės politika yra sukurta taip, kad Amerikos kariuomenė visam laikui pasirodo kitose šalyse, kad galėtų praktikuoti kovines operacijas, žvalgybą, aerodromų perskridimą, apeinant jūrų kelius, — aiškina jis. — Ypatingas dėmesys skiriamas jungtinėms operacijoms, nes JAV visada kovoja svetimomis rankomis."

Королевские морские пехотинцы во время учений в Норвегии
Karališkieji jūrų pėstininkai pratybų metu Norvegijoje

Pasak eksperto, Pentagonas dirbtinai pablogina situaciją, nes JAV ir NATO atkakliai nenori atsisakyti pretenzijų į Arktį.

"Jūrų pėstininkų pratybos bus puolamosios, o ne gynybinės, — įsitikinęs Žilinas. — Jie taip pat parengs veiksmus prieš Rusiją. Jei analizuosime NATO pratybas visoje Europoje, akivaizdu, jog jos organizuotos taip, kad sukurtų įtampos zonas Maskvai. Mūsų kariuomenė negali nereaguoti, ypač į tai, kas vyksta Norvegijoje. Panikos nėra, tačiau jėgos ir priemonės nukreipiamos — turime visiškai kontroliuoti situaciją, neleisti jokių provokacijų".

Британские военные во время учений НАТО в Норвегии
Didžiosios Britanijos kariškiai per NATO pratybas Norvegijoje

Analitinio klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas pabrėžia, kad amerikiečiai Aliaskoje turi savo išvystytą infrastruktūrą kovos taktikos treniruotėms Arktyje, tačiau jie vis tiek mieliau treniruojasi Norvegijoje.

"Jiems to reikia kaip NATO lyderiams, — pabrėžia Kurejevas. — Norvegija yra seniausia aljanso narė. Oslas Rusiją vertina kaip potencialų priešą. Dar Šaltojo karo metu norvegai sukūrė ir palaikė infrastruktūrą, skirtą kovai su TSRS Arktyje. Tai tęsiasi ir dabar. Kilus tikram kariniam konfliktui Šiaurės Norvegija iš karto pavirs pagrindiniu NATO placdarmu kelyje į Rusijos Murmanską".

Vašingtono norą įsitvirtinti Arktyje, iš ten išstumiant kitas šalis, liudija naujoji karinio jūrų laivyno ir jūrų korpuso strategija Arktyje. Visų pirma, joje sakoma, kad "be Amerikos karinio jūrų pajėgų dalyvavimo Arkties regione Rusija ir Kinija kels vis didesnę grėsmę taikai ir klestėjimui".

Kaip pažymėjo JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Kenneth'as Braithwaite'as, Pentagonas planuoja nuolat laikyti karo laivus ir povandeninius laivus Arktyje, kad galėtų patruliuoti netoli Rusijos pakrantės esančioje akvatorijoje ir užkirsti kelią "Maskvos puolimui Tolimojoje Šiaurėje". Be to, galingos sausumos pajėgos bus sutelktos Arktyje.

Норвежские военные в Балтийском море
© AP Photo / Gero Breloer
Norvegijos kariškiai

Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas savo ruožtu teigė, kad pagrindinės šalies saugumo politikos kryptys yra Arkties ir Rusijos veikla regione, o transatlantiniai ryšiai čia yra "kertinis akmuo".

Jis pabrėžė, kad Norvegija palankiai vertina pagrindinių NATO sąjungininkų buvimo Tolimojoje Šiaurėje stiprinimą.

"Kartu su kariniu jūrų laivynu, jūrų korpusu, specialiosiomis pajėgomis, oro pajėgomis ir JAV kosminėmis pajėgomis plėtojame strateginį bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais žmonėmis Arktyje", — sakė ministras. — Tai reiškia, kad reguliariai vyksta sąjungininkų karinių jūrų pajėgų ir oro pajėgų pratybos Tolimojoje Šiaurėje. Norvegija ketina dalyvauti šiuose renginiuose, gerinti sąveiką su sąjungininkais".

Visais frontais

Turiu pasakyti, kad JAV jau rimtai įsitvirtino Šiaurėje. Norvegija tame vaidina kone pagrindinį vaidmenį. Taigi rugsėjo mėnesį buvo pranešta apie "Seawolf" klasės branduolinio povandeninio laivo perdislokavimą į Norvegijos Tromso uostą, kurio pagrindinė misija yra stebėti Rusijos povandeninių laivų maršrutus.

Anksčiau JAV "sulaikydamos Rusiją šiaurėje" atkūrė antrąjį laivyną, kuris yra atsakingas už Atlanto vandenyną, dalį Ramiojo vandenyno, Arkties vandenynų ir 2011 metais iširo, kad sutaupytų biudžeto lėšų.

Kitas Šaltojo karo atgarsis yra Norvegijos pogrindinė karinio jūrų laivyno bazė "Olavsvern", esanti vos 350 kilometrų nuo Rusijos sienos. Didžiuliame septintajame dešimtmetyje pastatytame bunkeryje, kurį saugojo trijų šimtų metrų uolienų sluoksnis, buvo įsikūrę NATO povandeniniai laivai ir laivai, veikė remonto dokai, buvo saugoma amunicija. Bet kuriuo metu vakarų koalicijos laivynas gali blokuoti sovietų laivyno prieigą prie Norvegijos jūros ir Šiaurės Atlanto. 2000-ųjų pabaigoje bazė buvo uždaryta kaip nereikalinga, tačiau dabar  planuoja ją atgaivinti.

Pentagonas taip pat rimtai žiūrėjo į oro pajėgų sustiprinimą Arktyje. Taigi, praėjusiais metais vyko didelio masto Amerikos ir Norvegijos oro pajėgų pratybos. Iš karto šeši strateginiai bombonešiai B-52 "Stratofortress" skrido virš Šiaurės ašigalio ir atliko mokomuosius skrydžius su Norvegijos oro pajėgų naikintuvais. Ir neseniai tapo žinoma, kad Pentagonas vasarį iš Teksaso į fiordų šalį persikels į Erlando oro bazę keturis viršgarsinius "strategus" B-1BLancer.

Tegai:
jūrų pėstininkai, Norvegija, JAV