Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas

Paluckas sukritikavo Lietuvos valdžią dėl situacijos su "Belorus" sanatorija

(atnaujinta 18:27 2020.12.31)
Valdantieji organizuoja kelių dešimčių tautiečių gabenimą iš Britanijos, tačiau užmerkia akis į pagalbą šimtams respublikoje gyvenančių ir dirbančių piliečių, mano politikas

VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikia nedelsiant spręsti druskininkiečių klausimą, susijusį su "Belorus" ("Baltarusija") sanatorijai taikomomis sankcijomis. Pareiškimas paskelbtas partijos tinklalapyje.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė įstaigos sąskaitas dėl to, kad įsigaliojo trečiasis ES sankcijų Baltarusijos valdžiai paketas. Šimtai šioje įmonėje dirbančių Lietuvos piliečių liko be atlyginimų.

"Neadekvatu, kai valdantieji imasi garsiai organizuoti kelių dešimčių tautiečių pargabenimą lėktuvais į Lietuvą, tačiau aklai taikant sankcijas Baltarusijos režimui, užsimerkiama neieškant išeičių, kaip pagelbėti keliems šimtams mūsų piliečių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje", — pareiškė Paluckas.

Sanatorija yra Lietuvos teritorijoje veikianti įstaiga, kuri mokėjo visus mokesčius pagal Lietuvos valstybės įstatymus, pažymima sacialdemokratų pranešime. Joje dirba 393 žmonės. Didžioji dalis, apie 350 darbuotojų, yra Lietuvos piliečiai, o kiti — turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Pasak Palucko, Lietuvos bankas turėdamas instrumentus kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų dar šiandien išspręsti klausimą dėl darbuotojų atlygio, tačiau negirdėti jokių iniciatyvų iš valdančiųjų.

"Įstaigai patekus į sankcijų sąrašą, sanatorijos darbuotojai — medikai, pedagogai, virėjai, padavėjai, kambarinės ir kitas aptarnavimo srities personalas — sunkiai verčiasi ir teisėtai viliasi valstybės pagalbos piliečiams, ne savo valia patekusiems į keblią situaciją. Sanatorijoje daug darbuotojų, auginančių vaikus, vienišų mamų, priešpensijinio amžiaus asmenų, kurie be darbo užmokesčio sanatorijoje negauna kitų pajamų. Todėl jų klausimą raginu spręsti nedelsiant", — pabrėžė Paluckas.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į "Swedbank" su prašymu leisti naudoti dėl Europos Sąjungos sankcijų įšaldytas Druskininkų "Belorus" sanatorijos lėšas darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į situaciją aplink sanatoriją. Ministerijos atstovas Anatolijus Glazas pareiškė, kad tai "aukščiausios veidmainystės pavyzdys". Pasak jo, Lietuva tik žodžiais deklaruoja, kad klausimas yra sprendžiamas.

Banko sprendimą sukritikavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jis mano, kad priimtos priemonės nesuderinamos su sveiku protu, nes dauguma sanatorijos poilsiautojų yra vaikai.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, guminės kulkos, garsinės granatos ir vandens patrankos.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant Lukašenką.

Gruodžio viduryje ES pristatė trečiąjį sankcijų sąrašą, į kurį pateko 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą neaudrinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Druskininkai, sankcijos, Lietuva, Gintautas Paluckas
Dar šia tema
"Sankcijų šabas": Baltarusija įvertino sanatorijos Lietuvoje situaciją
Kaip gyventi toliau? Sankcijos Minskui paliks Lietuvos gyventojus be pinigų 
Американские солдаты в Польше, архивное фото

"Smogsime rusams į pažeidžiamiausią vietą": sumąstė NATO

(atnaujinta 14:40 2021.01.22)
Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į jas bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Karinio kontingento kaupimas, kariuomenės infrastruktūros statyba ir tolesnė tarptautinė konsolidacija — 2021 metais NATO padidins spaudimą vakarinėms Rusijos sienoms. Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į juos bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021". Kuo visa tai gali baigtis, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Mūšio laukas — Europa

"Defender Europe 2021", kaip ir anksčiau, praktikuos gynybinius ir puolamuosius veiksmus Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Remiantis pratybų legenda, NATO pajėgos turės šturmuoti Kaliningrado sritį, blokuoti vakarinius Rusijos regionus ir taip pat atremti "didžiulį Rusijos puolimą". Skirtingai nei ankstesniais metais, 2021 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas ne Rytų, o Pietų Europai. Pratybos planuojamos Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje. Oro gynyba ir "žemė-žemė" raketų pratybos vyks Bulgarijoje ir Rumunijoje. O Vengrija bus gilus besivystančio "karo" užnugaris.

Amerikiečiai permes reikšmingas pajėgas Europai, įskaitant 1-osios kavalerijos ir 82-osios oro desanto divizijų padalinius. Šimtai įvairios paskirties karinės technikos vienetų bus gabenami per Atlantą. Be to, iš Floridos bus pristatyta 53-ioji pėstininkų brigada. Neatmetama galimybė, kad po pratybų amerikiečiai vėl "pamirš" kai kuriuos ginklus Europoje, kaip tai nutiko ne kartą. Pasak ekspertų, tokiu būdu Pentagonas kasmet didina savo puolamuosius pajėgumus regione.

Reaguodamos į "Defender Europe 2021", Rusija ir Baltarusija rugsėjo mėnesį surengs pratybas "Vakarai 2021". Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pirmadienį pareiškė, kad "bendros pratybos leis išbandyti naujus bendro veikimo metodus, kuriuos vykdo jungtiniai puolamieji padaliniai labai urbanizuotoje vietovėje" ir "įvertinti naujų ir modernizuotų ginklų ir įrangos efektyvumą". Minskas pabrėžė, kad strateginės pratybos atspindi "tvirtus sąjungininkų santykius ir Baltarusijos bei Rusijos gynybos departamentų bendrą požiūrį į Sąjunginės valstybės karinio saugumo užtikrinimą".

Parodyti jėgą

Abi pusės nevartojo įprastos diplomatinės kalbos apie nenukrypstančius manevrus prieš bet kurią valstybę ar karinį bloką. Praktikuojant NATO pajėgų užpuolimą Kaliningrade ir rengiant Rusijos kariškius miesto mūšiams, aiškiai nurodoma, kas su kuo kovos. Žinoma, viso masto ginkluoto konflikto tikimybė yra nedidelė, tačiau labai reali.

Американские военные в Польше
Amerikos kariai su karine įranga pratybose

Ekspertų teigimu, valdžios pasikeitimas JAV tiesiogiai paveiks NATO veiksmus 2021 metais. Per ketverius Donaldo Trampo prezidentavimo metus Šiaurės Atlanto bloko vienybė gerokai susilpnėjo. Baltųjų rūmų šeimininkas neslėpė, kad pirmiausia siekia Amerikos interesų, ir net neatmetė galimybės pasitraukti iš aljanso. Ši retorika sukėlė didelį susirūpinimą Europoje, vėl pasirodė ES kariuomenės klausimas. Naujasis prezidentas akivaizdžiai bandys viską sutvarkyti.

"Šiais metais Rusijos ir NATO santykiai pablogės, — mano Konstantinas Sivkovas, Geopolitinių problemų akademijos pirmasis viceprezidentas. — Baidenas nori atkurti ir sutelkti aljansą. O tam reikia išorinio priešo. Rusija šiam vaidmeniui geriausiai tinka, nes Kinija per toli. Vašingtonui taip pat reikalingas išorinio priešo įvaizdis, kad būtų konsoliduota Amerikos visuomenė".

Užsidirbti pinigų

Tačiau ekspertai mano, kad iš tikrųjų NATO neturi akivaizdžių agresyvių planų prieš Rusiją. O tolesnė aljanso plėtra amerikiečiams yra būdas užsidirbti pinigų ir dar labiau susieti Europą su savimi. Vašingtonas grįš į prieš-Trampo erą ir padidins kišimąsi į Senojo pasaulio reikalus.

"Man atrodo, kad 2021 metais NATO parodys, kaip ji iš karinės organizacijos virsta tam tikra pasauline korporacija, — aiškina Amerikos reikalų politologas Sergejus Sudakovas. — Pagrindinė aljanso problema vis dar yra neatidėliotina — finansavimas. Tas, kuris moka, tas ir užsako muziką. Du trečdalius biudžeto skiria JAV, ir tai niekam ne paslaptis. Puikiai žinome, kad išlaidos jau viršijo trilijoną dolerių. Ir visų pirma — Vašingtono dėka. Europos šalys pasikliauja tiekimais iš JAV — iki pat sausų davinių. Tai palaiko milžinišką JAV gynybos biudžetą — korporacijos, veikiančios NATO vardu, uždirba milžiniškas pinigų sumas".

Ekspertas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso veikla šiandien atrodo kaip pinigų pervedimas iš vienos kišenės į kitą. Vašingtonas skiria lėšų NATO, sąjungininkai jas panaudoja amerikiečių įrangai ir ginklams pirkti, ir ratas užsidaro.

Europa Baideno vadovaujamoms Jungtinėms Valstijoms išliks viena iš pagrindinių karinių produktų rinkų. Tai reiškia, kad turėtume tikėtis antirusiškos retorikos iš užsienio didėjimo. Tačiau dauguma ekspertų yra tikri: vargu ar Vašingtonas ir Briuselis išdrįs iš tikrųjų išbandyti antrosios pagal galingumą armijos pajėgas pasaulyje.

Tegai:
Rusija, NATO, JAV, pratybos
Dar šia tema
Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę
Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 
Lietuva įsigijo kelių milijonų eurų vertės "Javelin" raketas iš JAV
"Mirusios smegenys": NATO bandoma atgaivinti Rusijos ir Kinijos sąskaita
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vakcina nuo COVID-19

Lenkija gali imtis priemonių prieš "Pfizer" dėl vakcinų tiekimo nutrūkimo

(atnaujinta 14:07 2021.01.22)
Anksčiau Varšuva gaudavo apie 360 ​​tūkstančių vakcinos dozių per savaitę. Neseniai gamintojas perpus sumažino atsargas, paaiškindamas tai gamyklos rekonstrukcija Belgijoje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lenkija gali imtis teisinių priemonių prieš koronaviruso vakcinos gamintoją "Pfizer" dėl to, kad nebuvo įvykdyti tiekimo įsipareigojimai, Lenkijos radijuje sakė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.

Anksčiau Lenkija gaudavo apie 360 ​​000 Pfizer vakcinos dozių per savaitę. Neseniai gamintojas sumažino atsargas perpus, paaiškindamas tai gamyklos rekonstrukcija Belgijoje.

"Manau, kad toks sprendimas gali būti priimtas kitą mėnesį, jei šie tiekimai nebus papildyti pagal gamintojo pareiškimą", — paklaustas apie teisinių veiksmų prieš "Pfizer" galimybę, sakė Mulleris.

"Šiuo metu turime tokią situaciją, kad gamintojas teigia, kad šie trūkumai bus padengti. Todėl tikimės, kad tai tikrai įvyks", — cituoja Muellerį RIA Novosti.

"Bet jei taip neatsitiks, tada, žinoma, reikės svarstyti teisines priemones", — pridūrė jis.

Praėjusios savaitės pabaigoje tapo žinoma, kad vakcinų gamintojai "BioNTech" ir "Pfizer" į Lietuvą pristatys pusę preparato kiekio, nei buvo planuota. Buvo pranešta, kad planuojamas tiekimas visoms ES šalims bus sumažintas perpus. Per ateinančias keturias savaites planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Vėliau Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija ir Švedija paragino Europos Komisiją paspartinti vakcinų pristatymą iš "BioNTech" ir "Pfizer". Šešių šalių sveikatos apsaugos ministrai pasirašė bendrą laišką, kuriame išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl pristatymo vėlavimo. Jie pavadino situaciją "nepriimtina", kuri "mažina pasitikėjimą vakcinacijos procesu".

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19