Ingrida Šimonytė

Lietuvos premjerės komandą papildė nauji nariai

(atnaujinta 18:49 2021.01.05)
Darbuotojai buvo paskirti į patarėjų užsienio politikos, sveikatos priežiūros, kultūros klausimais pareigas, buvo paskirtas pirmasis kanclerės pavaduotojas

VILNIUS, sausio 4 — Sputnik. Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandą papildė nauji nariai, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vyriausybės kanclerės pirmuoju pavaduotoju paskirtas Paulius Lukauskas, anksčiau vadovavęs viešajai įstaigai "Versli Lietuva", dirbęs derybų konsultantu, vadybininku, buvęs visuomeninės organizacijos "Global Lithuanian Leaders" valdybos nariu.

Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja užsienio politikos ir Rytų partnerystės klausimams pradeda dirbti Galina Vaščenkaitė. Pastaruoju metu ji buvo politikos ir ekonomikos patarėja Norvegijos Karalystės ambasadoje Vilniuje, yra dirbusi projektų vadove įvairiose institucijose, turi diplomatinio ir žurnalistinio darbo patirties.

Į ministrės pirmininkės patarėjo pareigas paskirta medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė. Ji kuruos sveikatos apsaugos klausimus. Pastaruoju metu ši vyriausioji mokslo darbuotoja vadovavo Nacionalinio vėžio instituto Biobankui.
Gudlevičienė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama tiek įvairių lygių valstybės, tiek privačiose medicinos įstaigose, dalyvavo sveikatos apsaugos tyrimuose šalies ir tarptautiniu mastu.  

Ministrės pirmininkės patarėjas Jonas Survila bus atsakingas už ryšius Seimu, patars politikos klausimais. Jis yra sukaupęs politinio darbo patirties dirbdamas Europos Parlamente Gabrieliaus Landsbergio komandoje, taip pat dirbo premjero Andriaus Kubiliaus politikos patarėju, buvo TS-LKD vyriausiasis politikos patarėjas. 

Survila savo patirtimi yra dalijęsis tarptautiniuose forumuose ir seminaruose politikos, kampanijų, strateginės komunikacijos temomis.

Artimiausiu metu ministrės pirmininkės patarėjos kultūros klausimams pareigas pradės eiti Gabrielė Žaidytė. Iki šiol ji dirbo Vilniaus kolegijos, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dėstytoja, yra mokslų daktarė, vizituojanti profesorė, kultūros politikos ekspertė. Gabrielė Žaidytė yra leidinių ir publikacijų, kurios skelbtos tiek šalyje, tiek užsienyje, autorė.

Žaidytė yra dirbusi kultūros atašė Ukrainoje, Sakartvele, Vokietijoje; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje buvo atsakinga už tarptautinius ryšius. Ji yra buvusi UNESCO kultūros politikos ekspertė, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose kultūros projektuose.    

Naujoji Lietuvos Vyriausybė
© Sputnik
Naujoji Lietuvos Vyriausybė

 

Tegai:
vyriausybė, Ingrida Šimonytė
Lietuvos kariai

Nauja Lietuvos karių pamaina išvyko į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

(atnaujinta 00:27 2021.01.24)
Tvirtinama, kad Baltijos šalis "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktoji karinių instruktorių grupė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą dalyvauti nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Kaip tvirtinama, Lietuva "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis".

Be to, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras, Lietuva kviečia Ukrainos karius mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus kitose tarptautinėse operacijose. Manoma, kad NATO, ES, JAV ir JT operacijose dalyvaus apie Lietuvos 170 karių.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, aktyviai kišasi į konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį.

Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, NATO teikiama parama Kijevui daro destruktyvų ir provokuojantį poveikį situacijai Ukrainoje, o Šiaurės Atlanto aljansas prisideda prie įtampos didinimo. Tačiau, kaip pabrėžiama Rusijos ministerijoje, NATO, nepaisant visų pažadų remti Kijevą, negalės išspręsti svarbiausių problemų Ukrainoje ir įnešti stabilumo.

Tegai:
kariai, Ukraina, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus
Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Sausio 24-oji

Kokia šiandien diena: sausio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:02 2021.01.23)
Šią dieną 1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

Sausio 24 yra 24-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 341 diena.

2021 metų sausio 24 dieną saulė saulė teka 08:24, leidžiasi 16:39, dienos ilgis — 8 val. 15 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Pranciškus, Vilgaudas, Gaivilė, Artūras, Felicija.

Sausio 24-oji Lietuvos istorijoje

1734 metais Krokuvoje karūnuotas priešpaskutinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas III.

1882 metais gimė publicistas, kunigas Juozas Grajauskas. Mirė 1930 m.

1885 metais Tilžėje susikūrė lietuvių kultūros draugija "Birutė". Veikė iki 1914 m.

1907 metais gimė lietuvių dainininkas Rostislavas Andriejevas. Mirė 1967 m.

1931 metais gimė dailininkas Vytautas Šerys.

1942 metais gimė poetė, vertėja, dietologė Lidija Šimkutė-Pocienė.

1993 metais mirė kunigas, spaudos darbuotojas, "Draugo" laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas Pranas Garšva. Gimė 1915 m.

Sausio 24-oji pasaulio istorijoje

41 metais sulaukęs 28 metų amžiaus buvo nužudytas Romos imperatorius Kaligula — Gajus Julijus Cezaris, valdęs 37- 41 m. po Kr.

1776 metais gimė muzikantas, vokiečių rašytojas Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas.

1848 metais garsiosios aukso karštligės JAV pradžia — Džeimsas Maršalas Kalifornijos valstijoje (JAV) surado aukso grynuolį.

1907 metais Robertas Badenas Pauelas Anglijoje įkūrė pirmąją berniukų skautų organizaciją.

1922 metais amerikietis Kristijanas Nelsonas iš Ajovos valstijos Onava miesto gavo patentą "Eskimo" ledų gamybai.

1924 metais TSRS įkūrėjo garbei Petrogradas pavadintas Leningradu.

1935 metais Virdžinijos valstijoje (JAV) pirmą kartą alus "Krueger Cream Ale" pradėtas pardavinėti skardinėse.

1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

1992 metais Salvadoro teismas nuteisė du kariškius — pulkininką ir leitenantą — kalėti po 30 metų už šešių jėzuitų nužudymą 1989 metais.

1995 metais JAV prezidento Bilo Klintono nurodymu įšaldyti Vidurio Rytų teroristų lyderių indėliai JAV bankuose, o aukų rinkimas valstijose šio regiono reikmėms paskelbtas neteisėtu.

1996 metais Čečėnų sukilėliai paleido dvi savaites įkaitais laikytus 42 Rusijos piliečius.

1999 metais Jordanijos karalius Huseinas savo įpėdiniu paskelbė vyriausiąjį sūnų Abdulą.

2010 metais eidamas 71-uosius metus Maskvoje mirė režisierius, Rusijos vaikų kinematografijos klasikas, sukūręs filmus "Buratino nuotykiai", "Apie Raudonkepuraitę", "Pasaka apie Žvaigždžių berniuką", "Coliukė" ir kt., Leonidas Nečiajevas.

2013 metais arkivyskupas Nurhanas Manugianas išrinktas 97-uoju Jeruzalės armėnų ortodoksų patriarchu, kuris yra vienas iš penkių Šventosios žemės krikščioniškųjų šventovių sergėtojų.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai