Gitnas Nausėda susitiko su Gabrieliumi Landsbergiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda paragino Vyriausybę išspręsti, kaip padėti sanatorijos "Belorus" darbuotojams

(atnaujinta 23:49 2021.01.05)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarė padėtį Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimą

VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos "Belorus" darbuotojams, dėl sankcijų staigiai netekusiems pajamų šaltinio.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис и президент Литвы Гитанас Науседа
Gitanas Nausėda susitiko su Gabrieliumi Landsbergiu

Prezidentūros spaudos tarnyba pranešė, kad sausio 4 dieną Nausėda susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, su kuriuo aptarė aktualiausius užsienio politikos klausimus: situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, rengiamą Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimą, Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo darbotvarkę 2021 metams.

Pokalbyje buvo aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų taikymas neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties, tad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos "Belorus" darbuotojams.

Be to, prezidentas su užsienio reikalų ministru sutarė dėl ambicingos ES Rytų partnerystės politikos, išlaikant Lietuvos lyderystę bei skatinant politikos strateginių tikslų įgyvendinimą 2021 metais. Lietuva kartu su Baltijos šalimis bei Lenkija aktyviai remia Rytų partnerystės asocijuotų valstybių euroatlantinės integracijos siekius bei ekonominių santykių su Europos Sąjungos bendrąja rinka stiprinimą.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė sanatorijos sąskaitas dėl to, kad įsigaliojo trečiasis ES sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms paketas. Šimtai Lietuvos piliečių, dirbančių "Belorus" sanatorijoje, liko be atlyginimo.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad dabartinė padėtis yra "aukščiausio veidmainystės standarto pavyzdys". Ten pažymėjo, kad Lietuvos pusė tik žodžiu deklaruoja, kad klausimas išspręstas.

Gruodžio 31 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į "Swedbank" prašydama leisti naudoti dėl Europos Sąjungos sankcijų įšaldytas Druskininkų "Belorus" sanatorijos lėšas darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Daugelis politikų sukritikavo banko sprendimą. Taigi, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad žengti žingsniai nesuderinami su sveiku protu, nes dauguma sanatorijos poilsiautojų yra vaikai. Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas paragino nedelsiant išspręsti situaciją dėl sanatorijos. Jo nuomone, nutarimas "aklai taiko sankcijas Baltarusijos režimui" ir užmerkia akis į savo piliečių padėtį.

Padėtis Baltarusijoje

2020 metų rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, guminės kulkos, garsinės granatos ir vandens patrankos.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant Lukašenką.

Gruodžio viduryje ES pristatė trečiąjį sankcijų sąrašą, į kurį pateko 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.

Tegai:
Baltarusija, Gabrielius Landsbergis, Gitanas Nausėda
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
"Tai yra absurdas": Lietuvoje pasmerktos sankcijos "Belorus" sanatorijai
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Facebook atblokavo Trampo paskyras

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Visi paskutiniai įrašai buvo pašalinti iš Facebook paskyros, nes, pasak socialinio tinklo administracijos, Trampas palaiko protestų kurstytojus

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Neseniai užblokuotos Donaldo Trampo Facebook ir Instagram paskyros buvo atkurtos, pranešė RIA Novosti.

Visi paskutiniai įrašai buvo pašalinti iš Facebook paskyros, nes, pasak socialinio tinklo administracijos, Trampas palaiko protestų kurstytojus.

Facebook anksčiau pareiškė, kad Trampas negalės naudotis savo mpaskyromis iki prezidento kadencijos pabaigos. Markas Zuckerbergas sako, kad yra didelė rizika, kad Trumpas naudosis savo socialinių tinklų profiliais norėdamas susisiekti su savo šalininkais.

Sausio 6 dieną, po JAV prezidento Donaldo Trumpo mitingo, amerikiečiai, nepatenkinti balsavimo rezultatais, ėmėsi Kapitolijaus šturmo. Per protestus žuvo du žmonės, vienas iš jų — policininkas. Dar trys žuvo įvykių metu dėl kitų priežasčių nei riaušės. Po to Trampas buvo užblokuotas socialiniuose tinkluose.

Prieiga prie jo Twitter puslapio vis dar užblokuota. Be to, paskyra nėra įtraukta į paieškos rezultatus.

Tegai:
Facebook, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Heikas Masas tikisi, kad Baidenas susitvarkys su Trampo paliktais "griuvėsiais"
Atstovų rūmai ragina Pensą nušalinti Trampą nuo valdžios
Europos Komisija pasmerkė Trampo paskyrų blokavimą socialiniuose tinkluose
Politologas įvertino Trampo apkaltos situaciją
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

"Belarusia" vietoj "Baltarusijos". Kokias dar gelbėjimo priemones Lietuva paruošė Minskui

(atnaujinta 10:07 2021.01.16)
Lietuva gali pakeisti "Baltarusijos" pavadinimą. Tai viskas, kas liko iš baltarusiško protesto? Kaip bebūtų, oficialiam Minskui dar per anksti atsipalaiduoti

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai. Kiekvieną savaitgalį visi, kam rūpi šios šalies likimas, laukė žinių apie eilinį nepatenkintų oficialiais balsavimo rezultatais maršą. Buvo kalbama apie nacionalinį streiką. Į žaidimą įsitraukė didžiosios jėgos. Sugriežtėjo sankcijos. Lietuva atsidūrė proceso epicentre, nes būtent į ją išvyko Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja. 

Šiandien situacija yra visai kitokia. Baltarusiška revoliucija didžiąja dalimi išnyko iš europinio ir net lietuviško informacinio diskurso, kuriame dominuoja koronavirusas (vakcinacija) ir neramumai Amerikoje. Po to, kai Lietuvoje pasikeitė parlamentinė dauguma, nauju šalies užsienio reikalų ministru tapo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris pažadėjo didesnį dėmesį Baltarusijos kovai už demokratišką ateitį.

Šiandien aiškėja, koks tai dėmesys. Susitikęs su Tichanovskaja, Lietuvos URM vadovas pasiūlė opozicijos suburtai Koordinacinei tarybai įsteigti šalyje informacinį biurą, kuris galėtų gauti tam tikrą Lietuvos Vyriausybės pripažinimą. Na o svarbiausia, gavęs Tichanovskajos laišką, jis kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Baltarusijos pavadinimo keitimo.

Savo laiške ji nurodė, kad pavadinimo "Belarusià" vartojimas vietoj "Baltarusija" išreikštų Lietuvos pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę ir leistų užkirsti kelią "klaidingai asociacijai su Rusijos valstybe". "Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija", — pritarė Landsbergis.

Šis momentas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, Baltarusijos opozicija stengėsi pabrėžti, kad ji protestuoja prieš Aleksandrą Lukašenką, bet ne prieš Rusiją. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad "demokratiškos Baltarusijos" ateityje nėra vietos Maskvai. 

Tuo pat metu pažymėtina, kad Baltarusijos suvokimas Rusijos kontekste yra ne klaida, o istoriškai pagrįsta realybė. Tačiau Vakarai nori sunaikinti šį ryšį, kaip jie kartu su vietiniais nacionalistais padarė Ukrainoje. Tik baigėsi tai pilietiniu karu ir valstybės dezintegracija. Ar to nori ponia Tichanovskaja? Ar to reikia Baltarusijos tautai?

Antra, kalbos apie informacinį biurą ir Baltarusijos pavadinimo keitimą reiškia, kad planas nuversti Lukašenką iš esmės žlugo, ir protestas užgeso. Tačiau, kadangi tiesiog pamiršti revoliucijos — uždaryti projekto — jos organizatoriai ir vykdytojai negali (per daug investuota), reikia kurti kažkokį aktyvumo vaizdą. Minėtos kalbos — šios kūrybos rezultatas. Tiesą pasakius, labai primityvus, bet — kaip moka, taip ir kuria.

Tačiau tuomet kyla klausimas — tai gal reikalu turėtų užsiimti kažkas rimtesnis, nes akivaizdu, kad "Baltarusijos demokratizacijos" procesas atsidūrė aklavietėje? Taip, reikalingas naujas planas, bet susidaro toks įspūdis, kad tas Amerikoje ir Europoje, kas kuria tokius planus, yra užsiėmęs žymiai rimtesniais dalykais, susijusiais su vietine valdžios kaita. Atitinkamai, kol "vadovybė" turi svarbesnių reikalų, tenka improvizuoti, ir gaunasi nelabai gerai.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Baltarusijos valdžia su klaidomis, bet vis tik išlaikė "spalvotos revoliucijos" egzaminą. Tačiau atsipalaiduoti dar anksti. Šalies visuomenė bei jos lūkesčiai pasikeitė, ir į tai reikia reaguoti. Taip pat po kurio laiko gali vėl suaktyvėti "draugiškos" išorinės jėgos. Atitinkamai, rengiama konstitucinė reforma turi tapti Baltarusijos kokybinio šuolio, o ne jos ukrainizacijos pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas