Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas, archyvinė nuotrauka

"Lietuva buvo, yra ir išliks patikima partnerė". Seimas priėmė santykių su JAV rezoliuciją

(atnaujinta 20:57 2021.01.06)
Šia rezoliucija Seimas tarp kita ko įsipareigoja įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje bei siekti nuolatinio JAV karinių pajėgų buvimo Lietuvoje

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Seimas patvirtino strateginės Lietuvos ir JAV partnerystės rezoliuciją, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už šį dokumentą balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Lietuva buvo, yra ir išliks "patikima JAV partnerė pasaulyje, Europoje ir Baltijos jūros regione".

"Seimas, įsipareigodamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti nuolatinio JAV karinių pajėgų buvimo Lietuvoje, skatins glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą žmogiškųjų ryšių, politinių partijų, parlamentinėje, "smegenų centrų", akademinėje, mokslo ir tyrimų, pažangiųjų technologijų ir inovacijų, universitetinių ir studijų mainų programų, visuomenės informavimo priemonių srityse, taip pat plės Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų atstovavimą JAV", — aprašoma rezoliucijos esmė.

Be to, pabrėžiama, kad Lietuvos parlamentas išreiškė tvirtą valią įgyvendinti priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus, sudaryti tinkamas karinio rengimo sąlygas Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariams, plėtoti poligonų infrastruktūrą, siekiant paskatinti sąjungininkus organizuoti bendras pratybas regione.

"Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, didindama kiekvienais metais gynybai skiriamą BVP dalį, kad 2030 metais būtų pasiekta 2,5 proc. šalies BVP, modernizuodama ginkluotąsias pajėgas ir prisidėdama prie tarptautinių sąjungininkų operacijų", — patvirtinama dokumente.

Dokumente pabrėžiama, kad Seimas siekia išlaikyti ilgalaikę ir nuoseklią JAV paramą Baltijos valstybių pajėgumams plėtoti, ragina JAV Kongresą palaikyti ir stiprinti Baltijos valstybių saugumo paramos iniciatyvą, kuri leistų sėkmingai įgyvendinti Baltijos valstybių regioninius projektus naudojant tam siūlomus JAV finansinius instrumentus.

"Lietuva sieks dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su JAV energetinio, kibernetinio saugumo ir kitų hibridinių grėsmių užkardymo srityse ir aktyviai palaikyti JAV ir trijų Baltijos valstybių nuolatinį dialogą transatlantinės energetikos partnerytės (P-TEC) klausimais, siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, energetinio saugumo ir energetinės infrastruktūros vystymo tikslų", — akcentuojama rezoliucijoje.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti. Šalis taip pat pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus NATO karių skaičius prie Rusijos Federacijos sienų išaugo septynis kartus.

Tegai:
bendradarbiavimas, JAV, Lietuva
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 00:05 2021.01.17)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje pareiškė, kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 00:02 2021.01.17)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", — sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusija gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", — teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Nord Stream-2

"Zurich" nekomentuoja pranešimų apie "Nord Stream-2" atsisakymą

(atnaujinta 13:04 2021.01.17)
Bendrovės atstovas pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Ziurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Šveicarijos draudimo bendrovė "Zurich Insurance Group" nekomentuoja žiniasklaidos pranešimų apie ketinimą atsisakyti draudimo statyti "Nord Stream-2" dėl JAV sankcijų grėsmės, RIA Novosti sakė bendrovės atstovas Tomas Bajeris. 

Anksčiau "Bloomberg", remdamasi informuotais šaltiniais, pranešė, kad "Ziurich Insurance Group" nustos drausti "Nord Stream-2" dujotiekio statybą dėl JAV sankcijų grėsmės. 

"Dėl konfidencialumo mes nekomentuojame jokių santykių su klientais", — atsakydamas į prašymą pakomentuoti žiniasklaidos pranešimą apie "Nord Stream-2" draudimą.

Jis taip pat pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Ziurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių.

Šią savaitę "Reuters", remdamasi šaltiniais, taip pat pranešė, kad sausio mėnesį JAV valstybės departamentas kelioms Europos įmonėms pranešė apie sankcijų riziką, kurią departamentas įtaria padėjęs Rusijai statyti "Nord Stream 2". Šaltinių teigimu, galimas projekto draudikas yra "Ziurich Insurance Group".

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba