Sanatorija Belorus

Seimas palaiko lėšų išmokėjimą "Belorus" sanatorijos darbuotojams

(atnaujinta 20:11 2021.01.07)
Išmoka sieks apie 78 procentus dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2 890 eurų

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Lietuvos Seimas pritarė specialiųjų išmokų "Belorus" sanatorijos Druskininkuose, nukentėjusios nuo Europos Sąjungos sankcijų, darbuotojams suteikimui. Tai buvo aptarta parlamento posėdyje.

Pakeitimai gali būti priimti skubos tvarka kitą savaitę.

Naujasis įstatymas uždraus paremti Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, ir įteisins išmokas darbuotojams, kurie paliko tokius darbdavius.

Pristatydama pataisas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pareiškė, kad Vyriausybė turėtų nedelsdama reaguoti į situaciją, susiklosčiusią dėl sankcijų įvedimo Druskininkuose veikiančiai sanatorijai "Belorus".

"Neturime jokių abejonių, kad sankcijos buvo pritaikytos pagrįstai ir rėžimo tiesiogiai finansuojami verslo subjektai, jų veikimas mūsų šalyje tikrai yra pagrįstai sankcionuotas. Tačiau lygiai taip pat turime problemą, kadangi ten dirba žmonės, moka mokesčius ir yra dabar tokie palikti nežinioje su labai neaiškiomis perspektyvomis", — pasakė ministrė.

Anot jos, toks reguliavimas yra būtinas tam, kad žmonės turėtų "tam tikrą taip vadinamą pagalvę, ir papildomą paskatą, ir nesijaustų situacijoje, kuri neturi išeities".

Taip pat tokiems darbdaviams būtų nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėti per prastovas.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti "sankcijų taikymo išmoką", kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, kurių darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.

Išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2 890 eurų arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių. Tiems darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks dirbtą laiką gautų pajamų vidurkį. Bet ir ši išmoka negalės viršyti 2 890 eurų.

Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1 443 eurus.

"Belorus" sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

Situacija su sanatorija

"Belorus" sanatorija yra įsikūrusi Druskininkuose. Joje dirba šimtai Lietuvos piliečių dirba ir kasmet gydosi daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, įskaitant vaikus. Anksčiau "Swedbank" įšaldė įstaigos sąskaitas dėl to, kad įsigaliojo trečiasis ES sankcijų Baltarusijos valdžiai paketas. Sanatorijos darbuotojai liko be atlyginimų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija situaciją pavadino "aukščiausio lygio veidmainystės pavyzdžiu" ir pažymėjo, kad ne tik Baltarusijos piliečiams Lietuvoje taikomos sankcijos, bet ir daroma žala Lietuvos ekonomikai bei pačių lietuvių interesams.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į "Swedbank" su prašymu "atšaldyti" "Belorus" sanatorijos darbuotojų atlyginimų sąskaitas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę padėti įstaigos darbuotojams, pažymėdamas, kad sankcijos neturi pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tiсhanovskaоa.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir Lukašenką.

Gruodžio viduryje ES įvedė trečiąjį sankcijų sąrašą, kuriame atsidūrė 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Baltarusija, sankcijos, Lietuva, Seimas
Posėdžių salė, archyvinė nuotrauka

Seimas pasakojo, kaip vyko perėjimas prie nuotolinio darbo

(atnaujinta 11:25 2021.01.25)
Kaip pažymi Seime, per trumpą laiką buvo įgyvendinti reikalingi techniniai ir teisiniai sprendimai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Seimas sklandžiai perėjo prie nuotolinio darbo - pirmąkart parlamentas posėdžiavo ir balsavo nuotoliniu būdu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per itin trumpą laiką servisas "Microsoft" kartu su Seimo kanceliarija įgyvendino reikalingus sprendimus. Ne mažiau svarbu Seimui buvo išspręsti teisėkūros procedūrų klausimus, parengti įstatyminę bazę, kad nuotolinis balsavimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų. Taip pat teko per trumpą laiką apmokyti sistemos naudotojus.

"Šis bendradarbiavimas, mano nuomone, yra vienas iš sėkmingiausių privataus ir viešojo sektorių subjektų bendradarbiavimo pavyzdžių, kurių linkėčiau mūsų šaliai kuo daugiau. Ypač sudėtingi ir jautrūs autentifikavimosi, balsavimo sprendimai ir kitos Seimo posėdžių procedūrų subtilybės buvo įgyvendintos greitai. Sukurta virtuali Seimo salė tapo patogiu ir efektyviu įrankiu, kurį tobulindamas Lietuvos parlamentas galės naudotis ir užtikrinti teisėkūros tęstinumą Lietuvoje", – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Sprendimas sukurtas debesijos bendravimo ir bendradarbiavimo platformos "Microsoft Teams" pagrindu, panaudojant specialiai sukurtą "Microsoft Power Platform" aplikaciją balsavimui ir "SharePoint Online" paslaugą duomenų saugojimui bei integravimui su turima Seimo balsavimo sistema. Pasisakymų ir komentarų fiksavimas realizuotas "Microsoft Lists" sprendimo pagalba. Saugiam vartotojų atpažinimui naudojama "Azure AD" kelių veiksnių autentifikacija. Seimo narių tapatybei nustatyti naudojamas mobilusis parašas arba "Smart-ID" aplikacija. Papildomam saugumo užtikrinimui balsavimo metu taip pat fiksuojama balsuojančiojo Seimo nario fotografija.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"eParlamentas ir eBalsavimas yra ryžtingas skaitmeninės Lietuvos žingsnis į priekį sudėtingu šaliai metu. Labai vertinu naujojo Lietuvos parlamento pasitikėjimą. Ir, tikiuosi, kad ateinantys metai taps Lietuvos skaitmeninės transformacijos ir inovatyvių, efektyvių ir saugių debesijos sprendimų taikymo viešajame sektoriuje proveržio laikotarpiu", – teigia "Micosoft Lietuva" generalinis direktorius Simonas Černiauskas.

Pirmasis nuotolinis Seimo posėdis įvyko prieš dvi savaites. Kai kurie parlamentarai boikotavo šį formatą ir vis tiek atėjo į plenarinių posėdžių salę.

Dėl koronavirusinės infekcijos grėsmės ir sunkios epidemiologinės situacijos Seimas reikėjo pereiti prie nuotolinio darbo. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė atitinkamas pataisas. Nuotoliniai posėdžiai turėtų vykti realiu laiku telekonferencijų platformose, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įvertino ir pripažino saugiomis.

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?
Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio"
Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 koronaviruso atvejis
Raudonoji aikštė

Vokietijos politikas perspėjo Europą apie "visišką vienatvę" be Rusijos

(atnaujinta 10:10 2021.01.25)
Buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matiasas Placekas įsitikinęs, kad atėjo laikas permąstyti sankcijų politiką Maskvos atžvilgiu

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos politikas, buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matiasas Placekas (Matthias Platzeck) interviu RND žiniasklaidos grupei sakė apie tai, kaip svarbu atnaujinti abipusiai naudingus Maskvos ir Briuselio santykius.

Jis ragina vienodomis sąlygomis pradėti kurti bendrą su Rusija saugumo architektūrą. Jei taip neatsitiks, Europa gali paskatinti šalį toliau suartėti su Kinija, sakė buvęs ministras pirmininkas.

"Tada, jei JAV perrinks "neteisingą" prezidentą — o taip gali nutikti — mes, europiečiai, staiga galime atsidurti visiškai vieniši šiame pasaulyje", — paaiškino Placekas.

Jo nuomone, ES šalys negalės išspręsti sudėtingų problemų, su kuriomis susiduria, be Rusijos dalyvavimo. Placekas nurodė, kad neatidėliotini klausimai yra klimato kaita, kova su terorizmu, pabėgėlių problema, saugumas Viduriniuose Rytuose ir nusiginklavimas.

"Tarp mūsų ir Rusijos nėra vandenyno. Ir vien to pakanka tam, kad galėtume rūpintis santykių gerinimu", — sakė jis.

Vokietijos politikas įsitikinęs, kad atėjo laikas permąstyti sankcijų politiką Maskvos atžvilgiu. Apribojimai, pasak jo, kenkia abiem pusėms, taip pat pablogėjo politiniai santykiai ir padidėjo karinės įtampos grėsmė.

Tegai:
Europa, Vokietija, Rusija
Dar šia tema
Rusija turi išmokti pamoką, kurią Trampas praleido
Ekspertas: Baidenas derėsis su Rusija iš stipriosios pozicijos
"Mes jau kariaujame!": Ką prarado Rusija ir kas laukia po Trampo