VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Lietuva tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su naujojo JAV prezidento Džo Baideno administracija, sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".
Anot jos, ligšiolinis Amerikos lyderis Donaldas Trampas parodė dėmesį Baltijos šalims ir regionui, o to Lietuvos tikisi ir iš Baideno.
"Tikimės labai konstruktyvaus bendradarbiavimo, ypač saugumo ir gynybos ekonomikos srityse", — sakė ji.
Skaisgirytė pažymėjo, kad santykiai su JAV yra svarbūs Lietuvai, o Trampo metais jie buvo labai artimi. Nausėdos patarėja atskleidė, kad po prezidento lenktynių kartu su sveikinimais su Baideno pergale Lietuvos vadovas pakvietė išrinktą JAV vadovą apsilankyti respublikoje.
"Manome, kad ir Baidenas skirs didelį dėmesį tarptautinėms organizacijoms, Europos Sąjungai. Jau yra tam tikrų ženklų, kad su ES norima kalbėtis, norima grįžti prie derybų dėl tam tikrų susitarimų, tai labai tikimės, kad tai bus geras, pozityvus puslapis mūsų bendradarbiavime su JAV", — teigė ji.
Skaisgirytė pridūrė, kad Lietuvos diplomatai kartu su būsimais Baideno atstovais dabar dirba Baltarusijos klausimu.
"Labai tikimės, kad Amerika kaip ir Lietuva parems Baltarusijos demokratinę visuomenę, jos norą tapti laisvais žmonėmis, laisvąja visuomene, šita kryptimi jau dirbama kartu", — teigė Skaisgirytė.
Remiantis paskutinio balsavimo rezultatais, išrinktu prezidentu laikomas demokratas Džo Baidenas, tačiau Trampas nepripažįsta pralaimėjimo.
Sausio 6 d. dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo šalininkai, susirinkę Vašingtone į demonstraciją, skirtą jį palaikyti, šturmavo Kongreso pastatą ir nutraukė posėdį, kuriame turėjo būti patvirtinti praėjusių rinkimų rezultatai.
Teisėsaugininkai panaudojo ašarines dujas ir garsines granatas. Anot Vašingtono policijos, per protestus žuvo keturi žmonės. Vieną moterį, Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų veteranę, nušovė policijos pareigūnas, ji mirė ligoninėje nuo sužalojimų, o dar trys žmonės žuvo nesmurtiniuose įvykiuose.
Trampas pasiuntė Nacionalinę gvardiją į sostinę ir paragino protestuotojus nusiraminti. Po kelių valandų prezidento šalininkai buvo išvesti iš Kapitolijaus, Senatas ir Atstovų rūmai tęsė darbą.
VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Neseniai užblokuotos Donaldo Trampo Facebook ir Instagram paskyros buvo atkurtos, pranešė RIA Novosti.
Visi paskutiniai įrašai buvo pašalinti iš Facebook paskyros, nes, pasak socialinio tinklo administracijos, Trampas palaiko protestų kurstytojus.
Facebook anksčiau pareiškė, kad Trampas negalės naudotis savo mpaskyromis iki prezidento kadencijos pabaigos. Markas Zuckerbergas sako, kad yra didelė rizika, kad Trumpas naudosis savo socialinių tinklų profiliais norėdamas susisiekti su savo šalininkais.
Sausio 6 dieną, po JAV prezidento Donaldo Trumpo mitingo, amerikiečiai, nepatenkinti balsavimo rezultatais, ėmėsi Kapitolijaus šturmo. Per protestus žuvo du žmonės, vienas iš jų — policininkas. Dar trys žuvo įvykių metu dėl kitų priežasčių nei riaušės. Po to Trampas buvo užblokuotas socialiniuose tinkluose.
Prieiga prie jo Twitter puslapio vis dar užblokuota. Be to, paskyra nėra įtraukta į paieškos rezultatus.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.
Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.
Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis.
"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.
Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.
Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą.
Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.
Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.
Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.
Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.
Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.
Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.
Po prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai. Kiekvieną savaitgalį visi, kam rūpi šios šalies likimas, laukė žinių apie eilinį nepatenkintų oficialiais balsavimo rezultatais maršą. Buvo kalbama apie nacionalinį streiką. Į žaidimą įsitraukė didžiosios jėgos. Sugriežtėjo sankcijos. Lietuva atsidūrė proceso epicentre, nes būtent į ją išvyko Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja.
Šiandien situacija yra visai kitokia. Baltarusiška revoliucija didžiąja dalimi išnyko iš europinio ir net lietuviško informacinio diskurso, kuriame dominuoja koronavirusas (vakcinacija) ir neramumai Amerikoje. Po to, kai Lietuvoje pasikeitė parlamentinė dauguma, nauju šalies užsienio reikalų ministru tapo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris pažadėjo didesnį dėmesį Baltarusijos kovai už demokratišką ateitį.
Šiandien aiškėja, koks tai dėmesys. Susitikęs su Tichanovskaja, Lietuvos URM vadovas pasiūlė opozicijos suburtai Koordinacinei tarybai įsteigti šalyje informacinį biurą, kuris galėtų gauti tam tikrą Lietuvos Vyriausybės pripažinimą. Na o svarbiausia, gavęs Tichanovskajos laišką, jis kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Baltarusijos pavadinimo keitimo.
Savo laiške ji nurodė, kad pavadinimo "Belarusià" vartojimas vietoj "Baltarusija" išreikštų Lietuvos pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę ir leistų užkirsti kelią "klaidingai asociacijai su Rusijos valstybe". "Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija", — pritarė Landsbergis.
Šis momentas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, Baltarusijos opozicija stengėsi pabrėžti, kad ji protestuoja prieš Aleksandrą Lukašenką, bet ne prieš Rusiją. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad "demokratiškos Baltarusijos" ateityje nėra vietos Maskvai.
Tuo pat metu pažymėtina, kad Baltarusijos suvokimas Rusijos kontekste yra ne klaida, o istoriškai pagrįsta realybė. Tačiau Vakarai nori sunaikinti šį ryšį, kaip jie kartu su vietiniais nacionalistais padarė Ukrainoje. Tik baigėsi tai pilietiniu karu ir valstybės dezintegracija. Ar to nori ponia Tichanovskaja? Ar to reikia Baltarusijos tautai?
Antra, kalbos apie informacinį biurą ir Baltarusijos pavadinimo keitimą reiškia, kad planas nuversti Lukašenką iš esmės žlugo, ir protestas užgeso. Tačiau, kadangi tiesiog pamiršti revoliucijos — uždaryti projekto — jos organizatoriai ir vykdytojai negali (per daug investuota), reikia kurti kažkokį aktyvumo vaizdą. Minėtos kalbos — šios kūrybos rezultatas. Tiesą pasakius, labai primityvus, bet — kaip moka, taip ir kuria.
Tačiau tuomet kyla klausimas — tai gal reikalu turėtų užsiimti kažkas rimtesnis, nes akivaizdu, kad "Baltarusijos demokratizacijos" procesas atsidūrė aklavietėje? Taip, reikalingas naujas planas, bet susidaro toks įspūdis, kad tas Amerikoje ir Europoje, kas kuria tokius planus, yra užsiėmęs žymiai rimtesniais dalykais, susijusiais su vietine valdžios kaita. Atitinkamai, kol "vadovybė" turi svarbesnių reikalų, tenka improvizuoti, ir gaunasi nelabai gerai.
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Baltarusijos valdžia su klaidomis, bet vis tik išlaikė "spalvotos revoliucijos" egzaminą. Tačiau atsipalaiduoti dar anksti. Šalies visuomenė bei jos lūkesčiai pasikeitė, ir į tai reikia reaguoti. Taip pat po kurio laiko gali vėl suaktyvėti "draugiškos" išorinės jėgos. Atitinkamai, rengiama konstitucinė reforma turi tapti Baltarusijos kokybinio šuolio, o ne jos ukrainizacijos pradžia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.