Мирная акция протеста в Минске

Baltarusijos opozicijos prašymu Lietuva gali pervadinti Baltarusiją

(atnaujinta 23:25 2021.01.09)
Jei Baltarusija pateiks tokį pasiūlymą, Lietuvos vyriausybė jį apsvarstys, pranešė Tichanovskajos spaudos tarnyba

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Lietuva mano, kad svarbu pervadinti Baltarusiją, rašoma buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos tinklalapyje.

Šiuo metu oficialus valstybės pavadinimas lietuviškai yra "Baltarusijos Respublika". Pažodžiui išvertus, Baltarusija reiškia "Baltoji Rusija". Šį pavadinimą galima pakeisti į "Baltarusija", pranešė Tichanovskajos spaudos tarnyba.

Kita vertus, pati lietuviška versija svetainėje nerodoma.

Jei Baltarusija pateiks tokį pasiūlymą, Lietuvos vyriausybė jį apsvarstys, sakoma pranešime.

Sausio 8 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Tichanovskaja. Šalys aptarė aktualius bendradarbiavimo klausimus, įskaitant sankcijas dabartiniam Aleksandro Lukašenkos režimui. Be to, Lietuva pasiūlė įsteigti Baltarusijos opozicijos atstovybę respublikoje.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Vaikydamos protestuotojus saugumo pajėgos naudojo specialią įrangą. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai pažymi protestų radikalėjimą Baltarusijoje, jų dalyvių skaičiaus sumažėjimą ir veiksmų persikėlimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja, kuri netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą. Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskaja yra teisiamoji ir įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Vėliau prokuratūra nusprendė iškelti baudžiamąją bylą Tichanovskajai ir kitiems asmenims dėl ekstremistinės grupuotės sukūrimo fakto ir vadovavimo jai. Nemažai opozicijos atstovų taip pat buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už ekstremistinės grupuotės veiklos finansavimą ir sąmokslą siekiant užgrobti valdžią.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (561)
Dar šia tema
Lietuvos bankas pradėjo mokėti atlyginimus "Belorus" sanatorijos darbuotojams
Užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Viktoras Uspaskichas

Viktoras Uspaskichas pašalintas EP frakcijos dėl homofobiškų pareiškimų

(atnaujinta 09:15 2021.01.21)
Pasak "Renew Europe" pirmininko, jų frakcijoje "nėra vietos homofobijai", o Lietuvos politiko komentarai nesuderinami su jų vertybėmis

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Liberalioji Europos Parlamento "Renew Europe" frakcija pašalino Lietuvos darbo partijos pirmininką, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą iš savo gretų už viešus homofobiškus komentarus apie LGBT+ bendruomenę, sakoma politinės grupės tinklalapyje.

Trečiadienio vakarą frakcija, vykdydama vidaus drausmės procedūrą, balsavo dėl narystės nutraukimo. Suskaičiavus balsus Viktoras Uspaskichas buvo nedelsiant pašalintas.

"Atsinaujinančios Europos šeimoje nėra vietos homofobijai. Kaip politinė šeima, mes esame tvirtai pasiryžę saugoti ir plėsti LGBTI+ žmonių teises. Pono Uspaskicho komentarai nesuderinami su vertybėmis, kurios mums brangios ir atsidūrė mūsų šeimos ribose", — sakė "Renew Europe" prezidentas Dačianas Čiološas (Dacian Cioloș).

Anksčiau Viktoras Uspaskichas sukėlė nemažai nepasitenkinimo savo pareiškimais apie LGBT bendruomenę ir "struktūrizuoto" vandens pardavimu.

Be to, anksčiau Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono partijos europarlamentarai paragino iš liberalų frakcijos "Renew Europe" Europos Parlamente pašalinti Uspaskichą dėl jo homofobiškų komentarų.

"Esame šokiruoti sužinoję apie mūsų politinės grupės Lietuvos europarlamentaro homofobiškus pareiškimus. Griežčiausiai juos smerkiame ir prašome pradėti pašalinimo procedūrą. Mes remiame LGBTI žmones Europoje", — Twitter'yje parašė grupė "Renaissance", vienijanti Makrono partijos narius ir šalininkus "Renew Europe" frakcijoje.

Po jo pareiškimų liberaliosios Europos Parlamento frakcijos nariai paragino Uspaskichą palikti politinę grupę. Lietuvos politikas bandė teisintis ir teigė, kad žiniasklaida esą neteisingai interpretuoja jo žodžius ir dažnai rašo apie jį "melą", nors jo reputacija yra "švari". Taip pat jis atsiprašė.

Tegai:
Europos Parlamentas, Viktoras Uspaskichas
Dar šia tema
Guoga reikalauja pašalinti Uspaskichą iš partijos
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Uspaskichas atsiprašė. Jį "ne taip suprato"
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiėmė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 21:51 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", — sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", — teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę — pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", — kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą — nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", — teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys