Baltijos jūra

Siūloma leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje

(atnaujinta 20:22 2021.01.10)
Projekto tikslas — apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Grupė Seimo narių įregistravo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kuri leistų kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Apie tai teigiama dokumente, paskelbtame Seimo tinklalapyje.

Jei projektas bus priimtas, kremuoti palaikai galėtų būti išbarstomi ne arčiau kaip 5 kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, kai tai daroma ne miestuose, gyvenamosiose teritorijose, pliažuose.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, susidaro sąlygos neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose. 

"Projekto tikslas — apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus ir suteikti alternatyvą, kuri leistų įgyvendinti paskutinę mirusiojo valią išbarstyti jo pelenus jūroje, upėje, kai tai atliekama ne mieste, gyvenvietėje ar pliaže", — teigiama pranešime. 

Dokumente pažymima, kad yra buvę atvejų, kai į jūrą palaikai išbarstomi iš lėktuvo ar laivo. Nors tokia praktika ekologiniu, etiniu požiūriu yra atsakingesnė, pagal šiuo metu galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, šie atvejai taip pat yra nelegalūs, pažymi Seimo nariai.   

Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

Tegai:
Seimas, Baltijos jūra
Dar šia tema
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Lietuva pateko į ES antilyderių pagal nedarbo lygį sąrašą
Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Raketos Bulava paleidimas

JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį

(atnaujinta 09:26 2021.01.22)
Vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV START-III baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).

Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".

"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", — pridūrė ji.

Kita vertus, Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Anksčiau Rusija pasisakė už START-III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų. 

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius
Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti dėl START-III pratęsimo
Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega
Rusijoje bandoma unikali įranga AE saugumui padidinti
Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtys po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 10:57 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją