Auksiniai šaukštai

"Auksinių šaukštų" skandalo pabaiga: įmonė turės grąžinti daugiau nei 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 22:28 2021.01.11)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino ankstesnį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės "Saugu LT" Lietuvos kariuomenės naudai priteista 118 tūkst. eurų suma

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo virtuvės įrangos tiekėjus "Saugu LT" grąžinti kariuomenei daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir atsiimti prekes. 

LAT patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės "Saugu LT" Lietuvos kariuomenės naudai priteista 118 tūkst. eurų suma bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadą, kad sandoris tarp Lietuvos kariuomenės ir uždarosios akcinės bendrovės "Saugu LT" (anksčiau "Nota Bene") buvo sudarytas pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

"Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai — dvišalė restitucija", — rašoma teismo nutartyje.

Savo ruožtu "Saugu LT" nepavyko įrodyti, kad pinigų ir prekių susigražinimas būtų neteisingas dėl prekių nuvertėjimo. Lietuvos kariuomenė turi per mėnesį grąžinti prekės verslininkui.

2014 metais Lietuvos kariuomenė su bendrove "Nota bene" pasirašė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad kariuomenė įvairius virtuvės įrankius pirko aštuoniskart brangiau, nei rinkoje. Buvo nustatyta, kad įsigijimo kainos yra maždaug aštuoniais kartais didesnės, nei tuo metu buvo rinkoje. Kariuomenės pirkimas žiniasklaidoje buvo pavadintas "auksinių šaukštų skandalu". 

Kariuomenė bandė nutraukti sutartį ir grąžinti nenaudojamą virtuvės įrangą bei sumokėtus pinigus, tačiau įmonė atsisakė grąžinti lėšas. Be to, įmonė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dar šia tema
"Duokit pinigų": ką KAM nori įsigyti prie "auksinių šaukštų"
Auksinių šakučių Lietuvos krašto apsaugos ministerija nebepirks
Aurelijus Veryga

Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos

(atnaujinta 23:25 2021.01.24)
Paskutinėmis kadencijos dienomis Pranckiečio priimtu sprendimu, leidimas deputatams dirbti su konfidencialia informacija bus nagrinėjamas pagal paklausimą kiekvienu konkrečiu atveju

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, deputatas Aurelijus Veryga laiko įtartinu tai, kad buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo paskutiniu sprendimu panaikino prievolę Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Apie tai jis išsamiai papasakojo Facebook.

Kaip pažymėjo Veryga, per praėjusią kadenciją būtent dėl ​​prašymų leisti dirbti su slapta informacija kilo du skandalai dėl galimo buvusio Seimo vicepirmininko socialdemokrato Mindaugo Basčio ir deputatės Irinos Rozovos santykių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Paskaičiau šią žinutę (medžiagą apie Pranckečio leidimų panaikinimą — Sputnik) ir iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Faktas ir tiek. <...> Tuometinio Seimo pirmininko Pranckiečio sprendimas dėl prievolės Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija Basčio ir Rozovos istorijos kontekste buvo logiškas ir bent jau turėjo paaiškinamą priežastį", — parašė Veryga.

Tačiau sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, ir tik šią savaitę buvo sužinota apie Pranckiečio sprendimą, kuris buvo priimtas dar lapkritį.

"Todėl man iškilo klausimas, kam to prireikė? Juolab, kad ne pirmas kartas, kai šioje kadencijoje politikoje dalyvaujantiems asmenims leidimas susipažinti su slapta informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai naikinamas. Antai, prieš keletą savaičių užsienio reikalų ministro Landsbergio stumti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai prisidengiant "gražiais" diplomatinės tarnybos skaidrinimo tikslais iš esmės turėjo panašų tikslą", — mano Veryga.

"Gali būti, kad tiesiog buvo bijomasi, jog jis (Adomėnas — Sputnik) negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir, atitinkamai, užimti viceministro pozicijos", — daro prielaidą Veryga.

Jis taip pat papasakojo, jog nusprendė tiesiog paieškoti informacijos apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir rado įdomios viešos informacijos, paskelbtos dar 2005 metais.

"Konservatoriams priklausantis Seimo narys Antanas Matulas sovietiniais metais tikrąją karinę tarnybą atliko kariuomenės žvalgybinės struktūros GRU padalinyje", — cituoja Veryga žiniasklaidos priemones.

"Tikrai nenoriu nieko niekuo kaltinti ar užsipulti, bet sutapimas pasirodė įdomus. O gal kolega Matulas gali bet kokias abejones išsklaidyti ir tiesiog paprašyti bei gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir visiems bus viskas aišku", — parašė Veryga.

Iki 2017 m. leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti Seimo vadovybė, visi nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai.

Pranckietis, tuo metu ką tik pradėjęs eiti Seimo pirmininko pareigas, pasinaudojo savo teise ir pakeitė procedūrą, kad leidimai taptų prieinami visiems visų Seimo komitetų vadovams. Jei paskirtas komiteto pirmininkas negalėtų gauti leidimo, tai reikštų, kad jis negalėtų eiti komiteto pirmininko pareigų.

Paskutinėmis Seimo pirmininko kadencijos dienomis, o būtent praėjusių metų lapkričio 3 d., Pranckietis vėl pakeitė tvarką. Seimo kanceliarijos duomenimis, dabar leidimą dirbti su slapta informacija vėl turi gauti ne visų komitetų ir komisijų pirmininkai. Prašymas bus nagrinėjamas kiekvienu atveju atskirai.

Tiesa, kai kurie Seimo komitetų vadovai apie šiuos pokyčius net nežino. Visų pirma, kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė, jog nežinojo apie šį įsakymą.

Situacija su Mindaugu Basčiu

Buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Mindaugas Bastys savo noru atsistatydino 2018 m. kovo mėn. dėl skandalo dėl nepavykusios jo apkaltos. Deputatai bandė surengti nepasitikėjimą juo dėl įtarimų ryšiais su Rusijos valdžios ir verslo atstovais.

Jam buvo atsisakyta dirbti su įslaptinta informacija, nes jis neva slėpė ryšius su "buvusiu KGB pareigūnu" Piotru Vojeika.

2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Bastys pažeidė priesaiką ir Pagrindinį įstatymą. Tačiau dėl slapto balsavimo Seime jis išsaugojo savo mandatą. Po to Bastis atsistatydino.

Rozovos byla

NSGK pradėjo tyrimą deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu 2019 metais po to, kaip paaiškėjo, kad ji neturi priegos dirbti su įslaptinta informacija.

Rozova patvirtino, kad leidimą turėjo iki 2017 m. — tada ji buvo Žmogaus teisių apsaugos Seime komisijos narė. Po to, kai ji paprašė naujo, Valstybės saugumo departamentas jai atsisakė išduoti leidimą. Anot jos, ji anketoje padarė klaidą ir pridūrė neketino slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi ir taip žino ir dėl kurių kilo skandalas aplink ją.

Parlamentarė skandalą laiko "politiniu užsakymu". Jos nuomone, deputatai "prisiminė" apie pažymą iš VSD tik tada, kai ji buvo naudinga jų tikslams.

Tegai:
Mindaugas Bastys, Irina Rozova, Lietuva, Seimas, Viktoras Pranckietis, Aurelijus Veryga
Vilnius

SAM vadovas priminė Lietuvos tikslus sumažinti sergamumą COVID-19

(atnaujinta 23:21 2021.01.24)
Ministras palygino duomenis su beveik pusantro mėnesio skirtumu ir aiškiai parodė, ką respublikai jau pavyko pasiekti

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalijo teigiama statistika apie pastarųjų mėnesių sergamumą COVID-19. Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook paskyroje.

Jo teigimu, turėtų motyvuoti bendras tikslas, kuris buvo nustatytas dar gruodžio 11 d. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti, kad atvejų skaičius per parą būtų mažesnis nei 200 (7 d. vidurkis), teigiamų testų procentas nuo visų testų būtų mažesnis nei 5 % (per 7 d.), o efektyvus R būtų mažesnis už 1, t. y. kad šimtas žmonių užkrėstų mažiau nei šimtą kitų.

Dulkys taip pat paskelbė paveikslą su statistika, kurioje pateikiami duomenys apie sergamumo dažnio pokyčius. Taigi, vidutiniškai per parą gruodžio 11 d. buvo nustatyta 2 560 koronaviruso atvejų, sausio 22 d. — 961 atvejis. Teigiamų rezultatų procentas buvo atitinkamai 21,2 ir 10,2. Tuo pačiu metu efektyvumas R gruodį buvo 1,26, o sausį, kaip buvo nustatyta tiksle, mažiau nei vienas — 0,86.

"Ačiū visiems, kurie prisidedate pilietiško elgesio pavyzdžiu. Mums pavyks", — parašė ministras.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 649. Nuo gruodžio 27 dienos šalyje prasidėjo vakcinacija.

Karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 d., jis galioja iki sausio 31 d. Valdžia mano, kad jis dar gali būti pratęstas.

Tegai:
karantinas, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas įvardijo trūkumą, kai vietoje kaukės reikia dėvėti respiratorių
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Lietuva dar tik pradeda valdyti COVID-19 pandemiją, mano ekspertas
Paskutinė diena prieš karantiną Vilniuje

Išaugo gyventojų pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga 

(atnaujinta 13:38 2021.01.22)
Pernai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo apie 6 tūkst vartojimo ginčų, beveik tūkstančiu daugiau nei 2019 metais

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos gyventojai ir verslininkai vis geriau vertina vartotojų teisių apsaugą – teigiamai vertina 51 proc. gyventojų ir 62 proc. verslininkų, praneša Teisingumo ministerija.

Pernai pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vartotojų teises gyventojams buvo internetas – jį rinkosi 57 proc. respondentų, tuo tarpu televiziją – 55 proc. Pirmą kartą per 10 metų informacija internete apie vartotojų teisių apsaugą populiarumu pralenkė televiziją, pažymi ministerija.

Be to, tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma gyventojų (47 proc.) yra patenkinti informacijos sklaidos apie vartotojų teisių apsaugą lygiu. Lyginant su 2019 m. duomenimis, tokių asmenų dalis išaugo 7 procentais.

Taip pat išaugo vartotojų pasitikėjimas nuotoline prekyba – ją renkasi vis daugiau vartotojų (41 proc.). 2020 metais žymiai sumažėjo vartotojų, kurie nesinaudoja prekybos internetu paslaugomis (nuo 48 proc. iki 13 proc.). 

Visuomenės nuomonių tyrimas atskleidė, kad auga gyventojų žinios apie neteisminę ginčų sprendimo galimybę – ją žinantys nurodė 26 proc. gyventojų ir net 59 proc. verslininkų.  Dažniausiai verslininkai nurodė, kad toks ginčo nagrinėjimas padeda išsaugoti įmonės reputaciją, o ginčo sprendimo galimybės yra pigesnės ir paprastesnės. Dauguma įmonių teigė, kad kilus ginčui, susitarti su vartotoju siekia nesikreipdamos į teismą.

"Tyrimo rezultatai yra džiuginantys ir įkvepiantys siekti dar didesnio proveržio šioje srityje. Turime kuo geriau apsaugoti vartotojus ir ieškome optimalių teisinių sprendimų kilusius ginčus su prekių ar paslaugų teikėjais spręsti greitai ir taikiai", – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 metais Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo 5919 vartojimo ginčų, 2019 m. – 4726 vartojimo ginčus. 

Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2019 m. – 47 proc.). Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. 

Tegai:
vartotojai
Dar šia tema
Iš visų Baltijos šalių tik Lietuvoje per metus padidėjo vartotojų kainos
Mokslininkai išsiaiškino, kaip pandemija keičia vartotojų įpročius Lietuvoje
Lietuvoje per dešimt metų alkoholio vartojimas sumažėjo labiausiai ES
PSO "Pfizer" vakciną įtraukė į skubaus vartojimo sąrašą
Šalčiausiomis dienomis šalies vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau gamtinių dujų