Lietuva pažadėjo netrukus sugalvoti planą dėl elektros pirkimo iš BelAE boikoto
(atnaujinta 15:32 2021.01.11)
Pasak energetikos ministro, šis planas bus baigtas žiemą, o tuomet prasidės jo įgyvendinimas VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Lietuvai siekiant boikotuoti BelAE elektrą, jau netrukus bus parengtas veiksmų planas, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė "TASS".
"Dabar mes rengiame visus reikalingus techninius, teisinius, diplomatinius žingsnius, veiksmus, būtent siekdami užkirsti kelią Astravo AE elektrai patekti į Lietuvos rinką ir kad Lietuvos vartotojai už ją nemokėtų, o pinigai neatitektų Astravo AE plėtrai", — sakė jis.
Kreivys mano, kad planas turėtų būti baigtas rengti sausį–vasarį, o po to ministerija planuoja jį įgyvendinti.
Ministras nenurodė boikoto plano detalių.
BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.
©
Sputnik / Виктор Толочко
Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.
"Agrokoncernui" už trąšas teks sumokėti antidempingo muitą
(atnaujinta 21:04 2021.01.27)
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančios akcinės bendrovės "Agrokoncernas" skundą Muitinės departamentui dėl sprendimo mokėti antidempingo muitą panaikinimo.
Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, įpareigojo pareiškėją sumokėti už importuotas trąšas 5 482 eurus galutinio antidempingo muito, 1 151 eurą importo PVM, 39 eurus muito delspinigių ir 663 eurus baudos.
Pareiškėjos teigimu, importuotai prekei — amonio nitrato trąšoms — neturi būti taikomas antidempingo muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.
Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, todėl mokslininkų išvados negali būti laikomos patikimomis.
"Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei (trąšoms) turi būti taikomas galutinis antidempingo muitas", — teigiama pranešime.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Landsbergis Paryžiuje ragino didinti spaudimą Lukašenkai
(atnaujinta 20:11 2021.01.27)
Lietuvos URM vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti spaudimą Aleksandro Lukašenkos "režimui" bei pristatė šalies pastangas "užtikrinti teisingumą" Baltarusijos opozicijaiVILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Paryžiuje ragino didinti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, praneša URM spaudos tarnyba.
Sausio 27 dieną užsienio reikalų ministras kartu su Prancūzijos, Lenkijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrais bei buvusia kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja Paryžiuje atidarė seminarą apie padėtį Baltarusijoje. Renginyje buvo diskutuojama, kokios strategijos Europa turėtų laikytis Baltarusijos atžvilgiu ir kaip suteikti daugiau politinės paramos šios šalies opozicijai.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos veiksmus, ministras pabrėžė būtinybę stiprinti spaudimą Aleksandro Lukašenkos "režimui" bei pristatė Lietuvos pastangas "užtikrinti teisingumą" Baltarusijos opozicijai.
Ministras Paryžiuje taip pat susitiko su Prancūzijos Europos reikalų ministru Klemanu Bonu (Clément Beaune). Susitikimo metu buvo aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos atsakas į Astravo branduolinės elektrinės keliamus iššūkius, aktualiausi ES darbotvarkės klausimai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Baltarusija iki šiol neįgyvendino 2018 metais ES ekspertų priimtų rekomendacijų dėl Astravo atominės elektrinės saugumo užtikrinimo, ir atkreipė dėmesį į būtinybę kaip galima greičiau įgyvendinti 2020 metų gruodį priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl elektros importo apribojimų iš nesaugių branduolinių jėgainių.
Kalbant apie COVID-19 pandemijos suvaldymą, Landsbergis pabrėžė būtinybę užtikrinti skaidrų ir stabilų vakcinų tiekimą valstybėms narėms bei Europos Komisijos vaidmenį, užtikrinant vakcinas gaminančių kompanijų įsipareigojimų vykdymą, bei paragino neužmiršti ir ES kaimynystės šalių, padedant joms įsigyti vakcinas.
Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.
Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.
Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.
Aliejaus pardavėjui gresia kalėjimas – nesumokėjo beveik 800 tūkst. eurų mokesčių
(atnaujinta 13:04 2021.01.27)
Įmonės vadovas valstybei nesumokėjo 766 tūkst. eurų PVM, Kauno apygardos prokuroro sprendimu vyro laukia teismasVILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniaus įmonės vadovas valstybei nesumokėjo įspūdingo dydžio PVM – beveik 800 tūkst. eurų, jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, praneša FNTT.
Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo aliejumi prekiavusi mažoji bendrija, kurios vadovė – Baltarusijos pilietė. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad prekybos įmonei neoficialiai vadovauja Lietuvos pilietis, organizavęs visą neskaidrią įmonės veiklą. Aliejus buvo įsigyjamas Lenkijoje ir Latvijoje, o parduodamas Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
Siekdamas išvengti susikaupusio PVM sumokėjimo valstybei, faktinis įmonės vadovas sugalvojo aferą – per 2015–2016 metus iš galimai veiklos nevykdančių 7 Lietuvoje registruotų įmonių neva įsigijo prekių ir paslaugų už 4,4 mln. eurų. PVM sudarė per 766 tūkst. eurų.
Vėliau suformuotoje PVM deklaracijoje pažymėjo, kad pirktos prekės neva buvo parduotos Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje įsikūrusioms įmonėms, kurios, pareigūnų duomenimis, veiklos galimai nevykdo.
Valstybei padaryta žala siekia 766 tūkst. eurų nesumokėto PVM. Kaltinimai pareikšti dviem asmenims.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Civilinį ieškinį pareiškė VMI, ieškinio suma – per 766 tūkst. eurų.
Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.