Seimas

Seimo nariai surengė boikotą dėl nuotolinio posėdžio

(atnaujinta 13:44 2021.01.12)
Pranešama, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, jog kitos sesijos bus nuoseklesnės

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Lietuvoje vyksta pirmasis visų laikų Seimo posėdis nuotoliniu būdu. Tačiau kai kurie Seimo nariai surengė boikotą.

Dalis jų specialiai atėjo į plenarinių posėdžių salę, nepaisant naujo darbo formato. Tarp jų — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Valius Ąžuolas ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Kęstutis Glaveckas.

Депутаты Сейма Литвы Кястутис Главецкас и Валюс Ажуолас
Lietuvos Seimo deputatai Kęstutis Glaveckas ir Valius Ąžuolas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pakomentavo pirmąjį nuotolinį susitikimą. Ji dėkojo Seimo nariams už supratingumą, palaikymą bei kantrybę.

"Tikiu, kad kiti posėdžiai bus dar sklandesni, pamatėme, kad ne visiems pavyko greitai "susidraugauti" tiek su smulkmenomis, tokiomis, kaip mikrofono įjungimu. Tiek balsuojant. Tačiau visus nesklandumus įveikti padeda geranoriškumas", — rašė ji Facebook tinkle.

Спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Dėl koronavirusinės infekcijos grėsmės ir sunkios epidemiologinės situacijos Lietuvoje Seimui teko pereiti prie nuotolinio darbo. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė atitinkamas pataisas. Nuotoliniai susitikimai turėtų vykti realiu laiku telekonferencijų platformose, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įvertino ir pripažino saugiomis.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Dar šia tema
Lietuva viešai pasižadėjo JAV "mylėti iki grabo lentos"
Seimo komitetas nepritarė subsidijoms už prastovas "Belorus" sanatorijai
Dujų įranga, archyvinė nuotrauka

"Melžia kaip tik gali". Ukraina padėjo "tašką" dujų pirkimo Rusijos klausime

(atnaujinta 14:11 2021.01.26)
Ukrainos politikas Artiomas Marčevskis kalbėjo apie "šimtmečio sukčiavimą" tiekiant rusiškas dujas. Radijo Sputnik eteryje politologas, ekonomistas Aleksandras Dudčakas pareiškė nuomonę, kad oficialus Kijevas taip pelnosi iš savo gyventojų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Partijos "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" jaunimo sparno vadovas Artiomas Marčevskis "NewsOne" televizijos eteryje atskleidė "šimtmečio aferą" susijusią su Rusijos dujomis Ukrainoje. 

Gazprom, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Куденко

Pasak jo, dujų kaina šalyje yra maždaug 9,8 grivinos (apie 0,28 euro). Tačiau 2019 metais partijos politinės tarybos vadovas Viktoras Medvedčukas vedė derybas dėl tiesioginių degalų tiekimo iš Rusijos su 25 procentų nuolaida. Šiuo atveju, pažymėjo politikas, kaina būtų 3,8 grivinos (0,11 euro). 

"Ir dabar mes vis dar perkame šias dujas per kažkokias tarpines. Mes neva jas teikiame į Slovakiją, Slovakijoje mes jas paimame, pagal reversą transportuojame atgal, tada tiekiame galutiniam pirkėjui ir turime tokią kainą. Bet iš tikrųjų, mes perkame tas pačias rusiškas dujas, pasiimame jas pasienyje su Rusija, į jokią Slovakiją jos negabenamos, atgal netransportuojamos. Tai reiškia, kad tai šimtmečio afera, tikriausiai, mūsų šalyje", — sakė Marčevskis. 

Politikas atkreipė dėmesį į beveik trigubą išlaidų skirtumą. Jis pridūrė, kad tikroji dujų kaina yra ta, dėl kurios derėjosi Medvedčukas, o ne ta, kurią nustato Ukrainos valdžia. 

Radijo Sputnik eteryje politologas ir ekonomistas Aleksandras Dudčakas pareiškė nuomonę, kad Ukrainos valdžia nebaudžiamai pelnosi iš savo gyventojų. 

"Jie išsprendžia savo problemas. Ir tai ne tik dėl to, kaip pasireiškia dujų kaina. Tai yra bet ko kaina: dujos, anglis, elektra ir visa kita. Jie tiesiog uždirba gyventojų sąskaita pinigus,"melžia" juos kaip tik gali. Ir kol kas jiems tai išeina. Bet tie, kurie yra valdžioje, vis tiek nėra tvirtia prisiūtos sagos — juos galima nuplėšti. Jie pasisako už Banderą, už "šviesią" Ukrainos ateitį NATO. Būtina grįžti į sveiką protą su integracijos į Eurazijos ekonominę erdvę, KSSO grįžimo idėjomis. Tada viskas bus gerai su kainomis", — sakė Aleksandras Dudčakas. 

Anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalis sakė, kad vyriausybė neketina atnaujinti tiesioginių dujų pirkimų iš Rusijos Federacijos. 

Rusija ir Ukraina 2019 metų gruodžio pabaigoje pasirašė susitarimų dėl dujų tranzito per Ukrainą tęsimo paketą, įskaitant tranzito sutartį penkeriems metams, pagal kurią "Gazprom" per pirmuosius metus garantuoja 65 milijardų kubinių metrų dujų perpumpavimą. 40 milijardų per kitus keturis. Šie susitarimai užtikrino tranzito tęsimą nuo sausio 1 dienos, pasibaigus ankstesnei sutarčiai. 

Be to, pagal protokolą dėl bendradarbiavimo dujų srityje "Gazprom" ir "Naftogaz" gali atsižvelgti į tiesioginius dujų tiekimus Ukrainai su nuolaida nuo Europos mazgo (NCG) kainos, priklausomai nuo kiekių. Tačiau apie tokias derybas dar nepranešta. 

Tegai:
dujos, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ekspertas: JAV SGD ras vietą Europos rinkoje, jei bus nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos
Ekspertas: Rusija ir Europa ištrauks visas "lazdas iš "Nord Stream-2" ratų"
Dujų rinka 2020 metais: Europai pasisekė, Rusija išgyveno
Jensas Stoltenbergas ir Gabrielius Landsbergis

Landsbergis su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė "Rusijos karinės galios stiprinimą"

(atnaujinta 15:26 2021.01.26)
Susitikimo metu Stoltenbergas dėkojo Landsbergiui už įsipareigojimą gynybai skiri daugiau nei du procentus BVP

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. NATO būstinėje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu. Apie tai pranešė Šiaurės Atlanto aljanso spaudos tarnyba.

Šalys pasikeitė nuomonėmis apie organizacijos pasirengimą įveikti įvairius iššūkius.

Генсек НАТО Йенс Столтенберг и министр иностранных дел Литвы Габриэлюс Ландсбергис
© Photo : NATO
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Stoltenbergas padėkojo Landsbergiui už NATO kovinės grupės dislokavimą, kaip dalį aljanso buvimo Baltijos šalyse stiprinimo. Jis sakė vertinantis aktyvų Lietuvos politinį ir karinį vaidmenį NATO, tame tarpe Lietuvos įsipareigojimą gynybai skirti daugiau nei du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).

Министр иностранных дел Литвы Габриэлюс Ландсбергис и генсек НАТО Йенс Столтенберг
© Photo : NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Stoltenbergas ir Landsbergis taip pat aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros regione. NATO generalinis sekretorius išreiškė susirūpinimą dėl "tolesnio Rusijos karinės galios stiprinimo" Kaliningrade. Jis patvirtino, kad, nepaisant COVID-19, NATO atgrasymas ir gynyba Baltijos jūros regione ir toliau yra patikima ir veiksminga.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai girdimi iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Встреча министра иностранных дел Литвы Габриэлюса Ландсбергиса и генсека НАТО Йенса Столтенберга
© Photo : NATO
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimas

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti kuo daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų. Be to, Rusija ne kartą paneigė kaltinimus dėl bandymų paveikti rinkimus skirtingose ​​šalyse, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "visiškai nepagrįstais".

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas, Gabrielius Landsbergis
Pinigai

Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiąjam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

(atnaujinta 16:19 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.

Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

Tegai:
vidutinis verslas, smulkusis verslas, verslas, Brexit, ekonomika