RF Visuomenės rūmai

Rusijoje atidaroma nuotraukų paroda apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje

(atnaujinta 10:16 2021.01.13)
Renginio tikslas — neutralizuoti istorinės tiesos iškraipymą, suteikti informacijos apie įvykius prieš 30 metų, atkreipti visuomenės dėmesį į 2019 metų kovo mėnesį Lietuvos valdžios institucijų neteisėtai nuteistų įvykių dalyvių likimą

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Trečiadienį Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose atidaroma nuotraukų paroda apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į 30 metų senumo įvykių dalyvių, kurie po daugelio metų buvo neteisėtai nuteisti Lietuvoje, likimą, rašo RIA Novosti.

"Sausio 13 dieną Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose bus atidaryta fotografijos paroda "Trisdešimt metų po 1991 metų sausio mėn. įvykių. Tiesa ir mitai" ir Lietuvos nepriklausomybės šalininkų bei TSRS ginkluotųjų pajėgų karių ir Lietuvos TSR nacionalinio gelbėjimo komiteto narių susirėmimų dalyvių spaudos konferencija", pranešė Visuomenės rūmų spaudos tarnyba.

Kaip pažymėjo Rusijos Federacijos VR, renginio tikslas — neutralizuoti istorinės tiesos iškraipymą, suteikti informacijos apie įvykius prieš 30 metų, atkreipti visuomenės dėmesį į 2019 metų kovo mėnesį Lietuvos valdžios institucijų neteisėtai nuteistų įvykių dalyvių, taip pat buvusio Rusijos ginkluotųjų pajėgų kario Jurijaus Melio, kuris kalinamas Lietuvos kalėjime, likimą.

"Įvykiai Vilniuje, žinomi kaip sausio įvykiai, yra susidūrimai tarp Lietuvos nepriklausomybės šalininkų, TSRS ginkluotųjų pajėgų karių bei Lietuvos TSR nacionalinio gelbėjimo komiteto narių. Jie vyko 1991 metų sausio 11–13 dienomis, nepraėjus nė metams po paskelbimo apie Lietuvos pasitraukimą iš TSRS", — priminė Visuomenės rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo mėnesį paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą, tačiau sovietų valdžia šį sprendimą paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai ir neteisėtu. Kitų metų pradžioje Lietuvoje vyko neteisėti protestai, į šalį buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą, kad užtikrintų viešąją tvarką. Per susirėmimus prie Televizijos bokšto, anot Lietuvos, žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti. Tų įvykių dalyviai iš TSRS pusės nurodo, kad tai buvo provokacija, o į žmones buvo šaudoma nuo namų stogų.

Lietuvos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Tyrimo metu buvo teigiama, kad tada prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusius žmones nužudė sovietų kariai, tačiau įrodymų nepateikta.

Vilniaus televizijos bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendžius šioje byloje. Nemaža dalis nuteistųjų dėl 1991 metų įvykių yra Rusijos piliečiai. Du — Rusijos Federacijos piliečiai Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas — buvo teisiami asmeniškai. Likusieji buvo nuteisti už akių, nes gyvena kitų valstybių (Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos) teritorijoje. Visų nuteistų saugumo pareigūnų veiksmus teismas vertino kaip nusikaltimus žmoniškumui.

2019 metų rugsėjį Melis kreipėsi į ESBO atstovus, kuriame jis nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime sąlygas kartu su nusikaltėliais ir grėsmę jo gyvybei. Kaip Melis prisiminė savo kreipimesi, 1991-ųjų sausį jis, vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Vilniaus televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus paleido įspėjamuosius šūvius į orą. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris būtų tiesiogiai nukentėjęs dėl jo veiksmų.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
paroda, Rusija, Sausio 13-osios įvykiai
Dar šia tema
Paleckis apkaltintas išvien veikęs su nuteistuoju Sausio 13-osios byloje
Zacharova: Lietuva nori suvesti istorines sąskaitas su Rusija Sausio 13-osios byloje
Rusijoje paaiškintas Gorbačiovo nedalyvavimas Sausio 13-osios bylos nagrinėjime
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiėmė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 21:51 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", — sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", — teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę — pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", — kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą — nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", — teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Rolandas Kriščiūnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius JAV Kriščiūnas taps Šimonytės patarėju užsienio politikai

(atnaujinta 21:47 2021.01.20)
Pastaraisiais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai, taip pat jis yra dirbęs užsienio reikalų viceministru

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nuo sausio 21-osios premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pradeda dirbti Rolandas Kriščiūnas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas pastaraisiais metais buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai.    

Savo karjerą Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.    

Tegai:
Lietuva, JAV, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai