Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, archyvinė nuotrauka

"Bendrija yra skolinga Lietuvos laisvės gynėjams": EK pirmininkė įsisegė neužmirštuolę

(atnaujinta 10:19 2021.01.13)
Savo kalboje EK pirmininkė pabrėžė, kad šiandien Lietuva yra išdidi Europos Sąjungos narė, sukūrusi tikrą sėkmės istoriją, į praeitį žvelgianti su didžiule pagarba Laisvės gynėjams

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino Lietuvą su Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiu ir pabrėžė, kad Europa be Lietuvos laisvės gynėjų šiandien atrodytų kitaip.

EK pirmininkės sveikinimo vaizdo įrašas paskelbtas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Facebook puslapyje.

Savo kalboje von der Leyen priminė, kad tada, 1991 metų sausį, paprasti piliečiai "siekė patys apsispręsti, o ne būti valdomi iš užsienio", tai buvo piliečiai, kurie norėjo savo ateitį paimti į savo rankas.

EK pirmininkė, kaip ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, tų tragiškų įvykių atminimui įsisegė neužmirštuolę.

"Mūsų Bendrija yra skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes šiandienos Europa be jų pastangų ir pademonstruotos narsos būtų atrodžiusi visiškai kitaip. 1991 metų įvykiai atliko lemiamą vaidmenį, įveikiant mūsų žemyno padalijimą", — sakė von der Leyen.

1991 metų įvykių trisdešimtmečio išvakarėse Seimas priėmė Nepriklausomybės Akto signataro Seimo nario Emanuelio Zingerio inicijuotą rezoliuciją "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio". Prieš priimant rezoliuciją, jos tekstas sukėlė prieštaravimų dėl Vytauto Landsbergio statuso. Opozicijos atstovai nenorėjo, kad jos tekstu Vytautas Landsbergis būtų pavadintas Lietuvos vadovu. Jiems nepasitenkinimą kėlė formuluotė "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis". Vėliau ją pakeitus į "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis" rezoliucija buvo priimta.

Sausio 13-osios įvykiai ir byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-oji, Lietuvos laisvės gynėjų diena, Lietuva, Ursula von der Leyen
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiėmė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 21:51 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", — sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", — teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę — pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", — kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą — nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", — teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Rolandas Kriščiūnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius JAV Kriščiūnas taps Šimonytės patarėju užsienio politikai

(atnaujinta 21:47 2021.01.20)
Pastaraisiais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai, taip pat jis yra dirbęs užsienio reikalų viceministru

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nuo sausio 21-osios premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pradeda dirbti Rolandas Kriščiūnas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas pastaraisiais metais buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai.    

Savo karjerą Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.    

Tegai:
Lietuva, JAV, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai