Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskajai Lietuvoje įteikta Laisvės premija

(atnaujinta 13:07 2021.01.13)
Dėkodama Tichanovskaja pabrėžė, kad premija skiriama visiems baltarusiams, "taikiai kovojantiems su smurtu ir įstatymų pažeidimais"

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Lietuvoje trečiadienį minima Laisvės gynėjų diena. Ta proga surengta Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apdovanojimą įteikė buvusiai Baltarusijos kandidatei į prezidentus Svetlanai Tichanovskajai, kurią Vilnius laiko opozicijos lydere.

Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская и спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad Laisvės premija įteikta visiems už "demokratiją ir laisvę" kovojantiems baltarusiams.

"Esame kartu su baltarusiais, nes puikiai žinome tikrąją laisvės kainą ir kaip svarbu sulaukti paramos iš tarptautinės bendruomenės, ypač kai atsiranda siūlančių patylėti, nepastebėti ar užsimerkti vardan riebesnio sviesto. Bet Lietuva, prisimindama savo istoriją, kruvinuosius Sausio 13-osios — apgintos Laisvės įvykius, puikiai supranta vieną dalyką: jokių kompromisų su sąžine negali būti", — sakė ji.

Atsiimdama apdovanojimą Tichanovskaja pabrėžė, kad svarbu suvokti, jog Baltarusijos opozicija nėra viena "kovoje už demokratiją".

Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская в Сейме Литвы
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja Lietuvos Seime

"Šimtmečius mes jautėme savo kaimynės Lietuvos petį. Tačiau šiandien esame jai dėkingi už paramą, kaip niekada anksčiau, nes tikrą draugą nelaimėje pažinsi. Ir šiandien visų baltarusių vardu noriu jums už tai padėkoti", — sakė ji.

Tichanovskaja pabrėžė, kad premija skiriama visiems baltarusiams, "taikiai kovojantiems su smurtu ir įstatymų pažeidimais".

"Šis apdovanojimas yra ne tik didelė garbė, bet ir priminimas mums visiems, kad turime išlikti vieningi. Mes laimėsime", — užbaigė ji.

Премия свободы 2021, статуэтка
"Laisvės 2021" premija, statulėlė

Požiūris į Laisvės premiją yra prieštaringas, nes ji dažnai skiriama už abejotinus pasiekimus, kurie neturi nieko bendra su "laisve". Pernai ji suteikta Lietuvos "partizanui", Vyčio kryžiaus turėtojui Albinui Kentrai. 2019 metais buvo apdovanoti septyni "partizanai".

Pirmasis Laisvės premijos laureatas buvo Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Kovaliovas. Tada apdovanojimas buvo įteiktas buvusiam politiniam kaliniui Antanui Terleckui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, lenkų disidentui Adamui Michnikui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir buvusiai disidentei vienuolei Nijolei Sadūnaitei.

Premiją taip pat gavo buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys. 1949 metais jis atvyko į JAV, gavo Amerikos pilietybę ir, remiantis oficialiais duomenimis, dirbo JAV aplinkos apsaugos agentūroje.

Interviu Sputnik Lietuva žurnalistas ir publicistas Armenas Gasparianas pažymėjo, kad Vilnius greičiausiai norėjo palaikyti Tichanovskają, tačiau Baltarusijai premijos fonas nebūtų tinkamas. Anot jo, geriausia, ką ji galėjo padaryti, buvo atsisakyti apdovanojimo, nes priešingu atveju tektų teisintis dėl paralelių, susijusių su sovietų piliečių bendradarbiavimu Didžiojo Tėvynės karo metu.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Kad juos numalšintų, saugumo pajėgos naudojo specialią įrangą. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai kalba apie protestų radikalėjimą Baltarusijoje, jų dalyvių skaičiaus sumažėjimą ir veiksmų persikėlimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Baltarusijos opozicija siekia tarptautinių sankcijų šalies valdžios institucijoms, tarp jų boikoto inicijavimo ar pasaulio ledo ritulio čempionato Minske atšaukimo, atitinkamų kreipimųsi siuntimo IIHF ir neatmetant derybų su nacionalinėmis federacijomis ir čempionatų rėmėjais.

Tuo tarpu Vakarų šalys, ypač ES valstybės, įvedė asmenines sankcijas daugeliui Baltarusijos pareigūnų, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimu. Lukašenkai taip pat taikomos sankcijas. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Laisvės premija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (561)
Dar šia tema
Spaudos dieną Rusijos URM priminė apie Sputnik persekiojimą Baltijos šalyse 
Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje
Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas prisiėmė atsakomybę dėl LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose

(atnaujinta 21:51 2021.01.20)
Anot LSDP vadovo, rinkimų metu buvo padaryta daug klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pripažino savo asmeninę atsakomybę dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose, partijos senbuviai paragino jį atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų.

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai susirinko į nuotolinį posėdį, kuriame aptarinėjo praėjusių Seimo rinkimų rezultatus.

Tarybos posėdyje Paluckas priminė, kad į partijos tarybos narius kreipėsi laišku, kuriame išdėstė, jog prastą partijos pasirodymą Seimo rinkimuose lėmė ir jo paties klaidos, ir oponentų žingsniai, ir politinė aplinka.

"Tai, be abejo, yra ir mano paties klaidos, tiek strateginių kai kurių sprendimų, tiek asmeninių poelgių. Tai yra mūsų visų veikimo kokybė, politinės aplinkos pokytis ir, be jokios abejonės, politinių oponentų žingsniai <...>. Aš savo veiklą vertinu tikrai savikritiškai, tačiau siūliau prezidiume ir prezidiumas nedidele balsų persvara pritarė tarybos nutarimo projektui, kuriuo rinkimų rezultatus vertintumėme nepateisinusius lūkesčių", — sakė Paluckas.

Seimo rinkimuose, anot jo, buvo padaryta ir organizacinių, ir finansų valdymo ir kitų klaidų, bet esminė priežastis yra tai, kad "rinkėjams socialdemokratai pasirodė nereikalingi".

"Todėl šiandien aš tikrai už šituos rezultatus prisiimu visą atsakomybę ir nekaltinu absoliučiai nieko", — teigė politikas.

Savo ruožtu Paluckas sulaukė daug kritikos iš bendrapartiečių. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad rinkėjams būtina pasakyti, kad LSDP pirmininkas atsistatydina, o pati partija pradeda naują atsinaujinimo kelią.

"Kiek turime drąsos prisiimti atsakomybę? Pirmas žingsnis į kitą pergalę — pripažinti pralaimėjimą. Taip, pralaimėjimo kovą Seimo rinkimuose dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet mūsų laukia mūšis savivaldybių rinkimuose. Laikas musms aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti žmonėms, kad mūsų partijos pirmininkas atsistatydina, kad partija pralaimėjo, bet turi didelio potencialo ne kažkaip atsinaujinti, o tapti tikrų socialdemokratinių vertybių nešėja ir įgyvendintoja", — kalbėjo Vilkaukas.

Atsistatydinti Palucką ragino ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis teigė, kad partijoje reikia imtis pertvarkos, nes partijos skyriai yra iškėlę ne vieną problemą ir į tai reikia atsižvelgti.

"Blogai, Gintai, yra ir su organizaciniu darbu, ir su centrinio štabo darbu, ir su finansavimu. <...> Palaikau alternatyvą, kad rinkimus reikia vertinti blogai, centrinio štabo darbą — nepatenkinamai. O, mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių. Kadangi tu galvoji, kokias klaidas padarei, tai 40 skyrių mano, kad tu turėjai atsistatydinti po pirmo rinkimų turo. Manau, kad reikėjo po antro. <...> Mielas Gintai, manau, kad tu jau subrendai kaip politikas ir būtų gerai, kad tu tokį brandų sprendimą padarytum ir mums visiems būtų smagu judėti į priekį", — teigė Andriukaitis.

Savo ruožtu daugelis partijos narių palaikė Palucką ir paragino nutraukti vidinius nesutarimus.

Pernai spalį Seimo rinkimuose LSDP iškovojo 13 mandatų ir šiuo metu dirba Seimo opozicijoje. Partijos pirmininkas pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje konservatoriui Edmundui Pupiniui.

Pergalę rinkimuose iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus. Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. 

Tegai:
Gintautas Paluckas, Seimo rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Kas namuose šeimininkas: naujajame Seime pastebėtos pirmosios "keistenybės"
"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Deputatės nusivylė naujos Vyriausybės programa: smurto prieš moteris įveikti nenorima
Rolandas Kriščiūnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius JAV Kriščiūnas taps Šimonytės patarėju užsienio politikai

(atnaujinta 21:47 2021.01.20)
Pastaraisiais metais Kriščiūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai, taip pat jis yra dirbęs užsienio reikalų viceministru

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Nuo sausio 21-osios premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pradeda dirbti Rolandas Kriščiūnas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas pastaraisiais metais buvo Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikai.    

Savo karjerą Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.    

Tegai:
Lietuva, JAV, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai