Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Skuodis ir eurokomisarė aptarė krovinių judėjimą Europoje ir Mobilumo paketą

(atnaujinta 10:20 2021.01.14)
Ministras pažymėjo, kad Lietuvai aktualus kai kurių šalių taikomas vilkikų vairuotojų COVID-19 testavimo klausimas, kurį svarbu koordinuoti ES lygiu

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos transporto komisare Adina Valean ir aptarė laisvą krovinių gabenimą transporto koridoriais Europoje tebesitęsiančios pandemijos metu, "Rail Baltica" projekto ir Mobilumo paketo įgyvendinimo klausimus.

"Akivaizdu, kad pandemijos akivaizdoje Europa laisvo krovinių judėjimo per sienas trukdžius kaskart sprendžia pernelyg lėtai. Todėl aptarėme, kaip Lietuva su kaimyninėmis šalimis gali prisidėti koordinuodamos vežėjų klausimus bei sprendimus, ir pasiūlėme savo šalies visokeriopą paramą ir pagalbą", — Skuodžio žodžius cituoja Susisiekimo ministerija.

Pasak ministro, Lietuvai aktualus kai kurių šalių taikomas vilkikų vairuotojų COVID-19 testavimo klausimas, kurį svarbu koordinuoti ES lygiu. Valean pokalbio metu pateikė pavyzdį, kuris, anot jos, kelia abejonių dėl būtino vilkikų vairuotojų testavimo.

Pasak jos, JK ir Prancūzijos pasienyje buvo testuota 37 tūkst. vilkikų vairuotojų, tačiau iš jų tik 100-ui buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas. 

"Tai sudaro labai nedidelį procentą ir parodo, kad vilkikų vairuotojai nėra viruso skleidėjai, todėl vairuotojų testavimo klausimą dar reikia gerai išdiskutuoti ir pagrįsti", — sakė eurokomisarė.

Pokalbio metu eurokomisarė ir ministras akcentavo, kad projekto "Rail Baltica" įgyvendinimo pažanga yra strateginės svarbos uždavinys Lietuvai, visam regionui ir Europai. Šalys susitiko, kad ypač svarbu išlaikyti ES geležinkelių transporto jungčių projektams įgyvendinti numatytus papildomus 1,4 mlrd. eurų, siekiant "Rail Baltica" projektą užbaigti iki 2026 metų.

"Visiškai palaikau Lietuvos poziciją šio projekto atžvilgiu ir viliuosi, kad Europos Parlamentas pritars Europos Komisijos siekiui spartinti šio projekto pabaigą", — nurodė Valean.

Kalbant apie daug diskusijų ES šalyse sukėlusį Mobilumo paketą, pokalbio metu pažymėta, kad Europos Komisija yra įsipareigojusi atlikti poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo nuostatų, kuriomis įpareigojama kas 8 savaites grąžinti vilkikus į įmonės registracijos šalį. Ministras priminė, kad gindama Lietuvos vežėjų interesus Lietuva ir kitos 6 diskriminuojančiam Mobilumo paketui nepritarusios šalys pateikė ieškinius ES Teisingumo Teismui. 

"Tikimės, kad atlikus vertinimą Europos Komisija pateiks atitinkamus pakeitimus. Nors tikslą gerinti vairuotojų darbo sąlygas visiškai palaikau, nauji ES tesės aktai negali prieštarauti ES bendros rinkos pamatiniams principams ir Europos žaliojo kurso tikslams", — pokalbio metu pažymėjo Skuodis. 

Padėtis su vežėjais

Anksčiau remjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų testavimą bei kontrolę ir taip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą. Pasak jos, svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų sustiprinti kontrolę.

Pernei JK buvo nustatyta pavojinga koronaviruso mutacija. Didžiosios Britanijos naujų ir kylančių kvėpavimo takų virusų grėsmių patariamoji taryba teigė, kad ši koronaviruso padermė plinta greičiau. Mutacija taip pat nustatyta pacientams Danijoje, Olandijoje ir Pietų Afrikoje.

Mobilumo paketas

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

Lietuvos nuomone, Mobilumo paketo nuostatos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Tegai:
ES, COVID-19, Mobilumo paketas, Lietuva
Dar šia tema
Karoblis pareiškė apie būtinybę daugiau investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES
Lietuva įteikė du ieškinius Europos teismui dėl Mobilumo paketo
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

(atnaujinta 09:40 2021.01.22)
Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", — teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Raketos Bulava paleidimas

JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį

(atnaujinta 09:26 2021.01.22)
Vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV START-III baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).

Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".

"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", — pridūrė ji.

Kita vertus, Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Anksčiau Rusija pasisakė už START-III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų. 

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius
Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti dėl START-III pratęsimo
Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega
Rusijoje bandoma unikali įranga AE saugumui padidinti
Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtys po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 10:57 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją