Санаторий Беларусь

Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas

(atnaujinta 15:07 2021.01.15)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad pirmą kartą sankcijos taikomos įmonei, esančiai respublikos teritorijoje, todėl perspektyvos vis dar neaiškios

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad nėra galimybės priimti sprendimų, kurie galėtų pakeisti situaciją aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose į gerąją pusę. Apie tai pranešė "TASS".

Pasak Navickienės, vienintelė galimybė padėti įmonėje dirbusiems žmonėms — pasiūlyti kitą darbą.

"Žinant, kad sankcijos kaip tokios bet kuriuo atveju Baltarusijos režimui yra pritaikytos pagrįstai ir mes neturėtume jų kvestionuoti, tačiau suvokdami, kad ta konkreti situacija Lietuvos įmonei atsiliepia Lietuvos žmonėms, galime tik pasiūlyti papildomą pagalbą ir tą darome", — sakė ji.

Taip pat ministrė pabrėžė, kad Vyriausybė neturi galimybių atšaukti sankcijas, nes jas pritaikė ne Lietuva, o Europos Komisija.

Anksčiau įstaigos sąskaitos buvo įšaldytos ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Apie 400 sanatorijos darbuotojų liko be pajamų.

Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos sanatorijos darbuotojams.

Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija situaciją pavadino "aukščiausio lygio veidmainystės pavyzdžiu" ir pažymėjo, kad ne tik Baltarusijos piliečiams Lietuvoje taikomos sankcijos, bet ir daroma žala Lietuvos ekonomikai bei pačių lietuvių interesams.

Tegai:
Baltarusija, sankcijos, Lietuva
Dar šia tema
"Belorus" sanatorijos darbuotojai kreipėsi pagalbos į Lietuvos valdžią
Seimo komitetas nepritarė subsidijoms už prastovas "Belorus" sanatorijai
"Kur žadėta gerovės valstybė": "Belorus" darbuotojai surengė akciją dėl ES sankcijų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai