Algirdas Paleckis

500 dienų vienutėje: Paleckis papasakojo, kas dėjosi Lietuvos kalėjime

(atnaujinta 15:15 2021.01.14)
Politikas buvo kalinamas nuo 2018-ųjų rudens, tik praėjusių metų balandį Apeliacinis teismas paskyrė jam intensyvią priežiūrą. Pokalbyje su žurnalistu Paleckis paaiškino, kodėl, jo nuomone, jis taip ilgai kalėjo, o pats areštas buvo vykdomas slaptai

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Buvęs opozicijos politikas ir Lietuvos "Socialistinio liaudies fronto" lyderis Algirdas Paleckis interviu "Respublikai" papasakojo apie baudžiamąjį persekiojimą, kurį jis patyrė Lietuvoje.

Atsakydamas į korespondento klausimus, politikas taip pat pasidalijo prisiminimais, kaip vyko jo areštas ir įkalinimas.

Ikiteisminis tyrimas dėl Paleckio "šnipinėjimo" bylos buvo baigtas kovo pradžioje. Politikas buvo uždarytas į kalėjimą nuo 2018 metų rudens, tik 2020 metų balandžio mėnesį Apeliacinis teismas paskyrė jam intensyvią priežiūrą, 50 tūkstančių eurų užstatą ir dokumentų paėmimą.

Pokalbyje su žurnalistu Paleckis paaiškino, kodėl, jo nuomone, jis taip ilgai kalėjo, o pats areštas buvo vykdomas slaptai.

"Atsakymas aiškus — jiems nepatiko mano pažiūros ir veikla, kitamintiškumas, tai, kad dariau žurnalistinį kai kurių istorinių įvykių tyrimą. Mane suėmę jie tikėjosi rasti kažkokius šnipnėjimo įrodymus, be to, vylėsi padarę kratas pas tuziną mano draugų, aptikti menamą šnipų tinklą, apie kurį jie kalbėjo. Bet kas išėjo? Pas mane nieko nerado, pas tuziną mano draugų, padarę kratas, irgi nieko nerado, tad jie liko su vieninteliu auksiniu "liudytoju", kurio parodymais jie remiasi ir pasimetę galvoja ką daryti", — pasakojo politikas.

Buvęs "Socialistinio liaudies fronto" lyderis sakė, kad teisėsaugos pareigūnai nutarė "imituoti tyrimą" ir todėl pradėjo kabintis už smulkmenų.

"Į bylą pradėjo krauti mano turėtas vizitines korteles, klijavo šiukšliadėžėje rastas popieriaus skiautes su mano paprasčiausiais užrašais, kad kuo sudėtingiau viskas atrodytų, nors iš tikrųjų nežinojo ką daryt ir iki šiol bijo pripažinti, kad suklydo. Prašiau viešo teismo, labai norėjau, kad visuomenė matytų, kokiais metodais dirba prokuratūra, tačiau prokuratūrai ir Saugumui pavyko įtikinti teismą, kad iki šiol vykę posėdžiai būtų uždari", — sakė jis.

Pasak Paleckio, kalėjime jis buvo laikomas 17 mėnesių ir dvi savaites, arba 528 paras, iš kurių 500 dienų praleido vienutėje. Prokuratūra norėjo politiką laikyti areštinėje iki pat teismo pabaigos, tačiau jos laikas iki šiol nėra žinomas.

Birželį buvusiam SLF vadovui buvo leista išeiti iš namų, judėti po Vilniaus miesto teritoriją, tačiau jis privalėjo likti namuose nuo 21:00 iki 6:00.

"Nuo balandžio man uždėta elektroninė apykojė, policija mato kiekvieną mano judesį, dar giminės sumokėjo didelį užstatą, iš manęs paimtas pasas", — sakė jis.

Paleckis sakė, kad ketina išleisti knygą, kurioje aprašys įspūdžius iš įkalinimo vietų. Pasak jo, Lukiškių kalėjimo kamera buvo nedidelė, vos didesnė už traukinio kupė, "sienos išdažytos tamsiomis spalvomis, visos išrašinėtos, apspjaudytos, išdegintos nuorūkomis". Pati aplinka atrodė nykiai.

"Išskyrus advokatą daugiau nieko negalėjau matyti ir su niekuo bendrauti — prokuratūra neleido ne tik matytis su giminėmis, bet ir skambinti jiems negalėjau. Dešimt mėnesių negalėjau paskambinti artimiausiems žmonėms. Aš galėjau tiktai rašyti jiems laiškus. Tai buvo visiškai nepagrįstas draudimas: kas būtų nutikę, jei būčiau paskambinęs motinai arba tėvui, juo labiau, kad tų visų pokalbių kalėjime greičiausiai yra klausomasi. Tai buvo išbandymas šeimai", — pasakojo politikas.

Paleckis pažymėjo, kad kiekvienas žmogus atėjus sunkiam metui turi savyje atrasti jėgų atsilaikyti. Jis mano, kad jį palaikė mintis, jog jis atstovauja kažkokiai idėjai, kažkokiai minčiai, svarbiai ne tik tau, bet ir kitiems, ir žinia, kad daugelis už kalėjimo ribų bandė jam padėti.

"Kartais ją vadinu socialiniu teisingumu, kartais kitaip, bet ji yra viršuždavinys, tikslas, kuris didesnis už tave patį", — teigė jis.

Komentuodamas dabartinę politinę situaciją Lietuvoje ir ypač Socialdemokratų partijos veiklą, Paleckis teigė, kad jis nelabai tiki partijos lyderių sugebėjimu atnaujinti politinę jėgą. Politikas abejojo, ar Socialdemokratų vadovai tiki tuo, ką sako.

"Žinoma, galiu klysti, galbūt jie per tą laiką pasikeitė, bet kol kas mano nuojauta ir patirtis sako ką kita. Ko gero Lietuvoje daugumai žmonių klasikinė vakarietiška socialdemokratija vargu ar priimtina, nes visgi Lietuvoje, ypač kaimuose, mažuose miesteliuose dominuoja mentalitetas tų, kurie linkę palaikyti R.Karbauskio liniją", — pažymėjo jis.

Paleckis pridūrė, kad pagal "šnipinėjimo" straipsnį gresia nuo trejų iki penkiolikos metų kalėjimo, jeigu "fantazijomis" bus patikėta. Jei bus remiamasi faktais, "joks šnipinėjimas nebus įrodytas", pareiškė jis.

Paleckio byla

2020 m. kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Lietuva, Algirdas Paleckis
Aurelijus Veryga

Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos

(atnaujinta 23:25 2021.01.24)
Paskutinėmis kadencijos dienomis Pranckiečio priimtu sprendimu, leidimas deputatams dirbti su konfidencialia informacija bus nagrinėjamas pagal paklausimą kiekvienu konkrečiu atveju

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, deputatas Aurelijus Veryga laiko įtartinu tai, kad buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo paskutiniu sprendimu panaikino prievolę Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Apie tai jis išsamiai papasakojo Facebook.

Kaip pažymėjo Veryga, per praėjusią kadenciją būtent dėl ​​prašymų leisti dirbti su slapta informacija kilo du skandalai dėl galimo buvusio Seimo vicepirmininko socialdemokrato Mindaugo Basčio ir deputatės Irinos Rozovos santykių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Paskaičiau šią žinutę (medžiagą apie Pranckečio leidimų panaikinimą — Sputnik) ir iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Faktas ir tiek. <...> Tuometinio Seimo pirmininko Pranckiečio sprendimas dėl prievolės Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams gauti leidimą dirbti su slapta informacija Basčio ir Rozovos istorijos kontekste buvo logiškas ir bent jau turėjo paaiškinamą priežastį", — parašė Veryga.

Tačiau sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, ir tik šią savaitę buvo sužinota apie Pranckiečio sprendimą, kuris buvo priimtas dar lapkritį.

"Todėl man iškilo klausimas, kam to prireikė? Juolab, kad ne pirmas kartas, kai šioje kadencijoje politikoje dalyvaujantiems asmenims leidimas susipažinti su slapta informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai naikinamas. Antai, prieš keletą savaičių užsienio reikalų ministro Landsbergio stumti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai prisidengiant "gražiais" diplomatinės tarnybos skaidrinimo tikslais iš esmės turėjo panašų tikslą", — mano Veryga.

"Gali būti, kad tiesiog buvo bijomasi, jog jis (Adomėnas — Sputnik) negaus leidimo dirbti su slapta informacija ir, atitinkamai, užimti viceministro pozicijos", — daro prielaidą Veryga.

Jis taip pat papasakojo, jog nusprendė tiesiog paieškoti informacijos apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir rado įdomios viešos informacijos, paskelbtos dar 2005 metais.

"Konservatoriams priklausantis Seimo narys Antanas Matulas sovietiniais metais tikrąją karinę tarnybą atliko kariuomenės žvalgybinės struktūros GRU padalinyje", — cituoja Veryga žiniasklaidos priemones.

"Tikrai nenoriu nieko niekuo kaltinti ar užsipulti, bet sutapimas pasirodė įdomus. O gal kolega Matulas gali bet kokias abejones išsklaidyti ir tiesiog paprašyti bei gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir visiems bus viskas aišku", — parašė Veryga.

Iki 2017 m. leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti Seimo vadovybė, visi nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai.

Pranckietis, tuo metu ką tik pradėjęs eiti Seimo pirmininko pareigas, pasinaudojo savo teise ir pakeitė procedūrą, kad leidimai taptų prieinami visiems visų Seimo komitetų vadovams. Jei paskirtas komiteto pirmininkas negalėtų gauti leidimo, tai reikštų, kad jis negalėtų eiti komiteto pirmininko pareigų.

Paskutinėmis Seimo pirmininko kadencijos dienomis, o būtent praėjusių metų lapkričio 3 d., Pranckietis vėl pakeitė tvarką. Seimo kanceliarijos duomenimis, dabar leidimą dirbti su slapta informacija vėl turi gauti ne visų komitetų ir komisijų pirmininkai. Prašymas bus nagrinėjamas kiekvienu atveju atskirai.

Tiesa, kai kurie Seimo komitetų vadovai apie šiuos pokyčius net nežino. Visų pirma, kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė, jog nežinojo apie šį įsakymą.

Situacija su Mindaugu Basčiu

Buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Mindaugas Bastys savo noru atsistatydino 2018 m. kovo mėn. dėl skandalo dėl nepavykusios jo apkaltos. Deputatai bandė surengti nepasitikėjimą juo dėl įtarimų ryšiais su Rusijos valdžios ir verslo atstovais.

Jam buvo atsisakyta dirbti su įslaptinta informacija, nes jis neva slėpė ryšius su "buvusiu KGB pareigūnu" Piotru Vojeika.

2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Bastys pažeidė priesaiką ir Pagrindinį įstatymą. Tačiau dėl slapto balsavimo Seime jis išsaugojo savo mandatą. Po to Bastis atsistatydino.

Rozovos byla

NSGK pradėjo tyrimą deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu 2019 metais po to, kaip paaiškėjo, kad ji neturi priegos dirbti su įslaptinta informacija.

Rozova patvirtino, kad leidimą turėjo iki 2017 m. — tada ji buvo Žmogaus teisių apsaugos Seime komisijos narė. Po to, kai ji paprašė naujo, Valstybės saugumo departamentas jai atsisakė išduoti leidimą. Anot jos, ji anketoje padarė klaidą ir pridūrė neketino slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi ir taip žino ir dėl kurių kilo skandalas aplink ją.

Parlamentarė skandalą laiko "politiniu užsakymu". Jos nuomone, deputatai "prisiminė" apie pažymą iš VSD tik tada, kai ji buvo naudinga jų tikslams.

Tegai:
Mindaugas Bastys, Irina Rozova, Lietuva, Seimas, Viktoras Pranckietis, Aurelijus Veryga
Vilnius

SAM vadovas priminė Lietuvos tikslus sumažinti sergamumą COVID-19

(atnaujinta 23:21 2021.01.24)
Ministras palygino duomenis su beveik pusantro mėnesio skirtumu ir aiškiai parodė, ką respublikai jau pavyko pasiekti

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalijo teigiama statistika apie pastarųjų mėnesių sergamumą COVID-19. Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook paskyroje.

Jo teigimu, turėtų motyvuoti bendras tikslas, kuris buvo nustatytas dar gruodžio 11 d. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti, kad atvejų skaičius per parą būtų mažesnis nei 200 (7 d. vidurkis), teigiamų testų procentas nuo visų testų būtų mažesnis nei 5 % (per 7 d.), o efektyvus R būtų mažesnis už 1, t. y. kad šimtas žmonių užkrėstų mažiau nei šimtą kitų.

Dulkys taip pat paskelbė paveikslą su statistika, kurioje pateikiami duomenys apie sergamumo dažnio pokyčius. Taigi, vidutiniškai per parą gruodžio 11 d. buvo nustatyta 2 560 koronaviruso atvejų, sausio 22 d. — 961 atvejis. Teigiamų rezultatų procentas buvo atitinkamai 21,2 ir 10,2. Tuo pačiu metu efektyvumas R gruodį buvo 1,26, o sausį, kaip buvo nustatyta tiksle, mažiau nei vienas — 0,86.

"Ačiū visiems, kurie prisidedate pilietiško elgesio pavyzdžiu. Mums pavyks", — parašė ministras.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 649. Nuo gruodžio 27 dienos šalyje prasidėjo vakcinacija.

Karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 d., jis galioja iki sausio 31 d. Valdžia mano, kad jis dar gali būti pratęstas.

Tegai:
karantinas, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas įvardijo trūkumą, kai vietoje kaukės reikia dėvėti respiratorių
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Lietuva dar tik pradeda valdyti COVID-19 pandemiją, mano ekspertas
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai