Septintos klasės BMW automobilis

Vyriausybės kanceliarija atsisako prabangių automobilių

(atnaujinta 09:23 2021.01.15)
Pranešime pabrėžiama, kad pasibaigus pandemijai, jei būtų poreikis, šis sprendimas bus peržiūrimas ir ieškoma kitų būdų taupiai naudoti turimus išteklius

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybės kanceliarija nutraukia automobilių nuomos sutartį ir atsisako prabangių automobilių naudojimo, rašoma Vyriausybės pranešime.

Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės teigimu, šiuo metu matoma, kad per pandemiją daugiau dirbant nuotoliniu būdu, sumažėjus judėjimui, išvykų ir susitikimų kitose institucijose, galima reikšmingai sutaupyti, taip pat atsisakyti nereikalingos prabangos ir perdėtų, nebūtinų valdžios privilegijų.

"Todėl nematau poreikio naudotis asmeninio vairuotojo su automobiliu paslaugomis, kas anksčiau buvo įprasta praktika. Apsisprendėme Vyriausybės kanceliarijoje nuo šių metų vasario vidurio sumažinti savo autoūkį 75 proc. ir taip sutaupyti iki 50 tūkst. eurų per metus", — sako Balčytytė.

Vyriausybės kanceliarija atsisako automobilių nuomos sutarties, pagal kurią buvo nuomojami trys lengvieji BMW (du penktos klasės ir vienas septintos) automobiliai. Siekdama naudoti mažiau taršius automobilius, Vyriausybės kanceliarija toliau nuomos tik hibridinį "Toyota Corolla" automobilį. 

Pranešime pabrėžiama, kad pasibaigus pandemijai, jei būtų poreikis, šis sprendimas bus peržiūrimas ir ieškoma kitų būdų taupiai naudoti turimus išteklius.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė
© Sputnik
Naujoji Lietuvos Vyriausybė
Tegai:
pandemija, automobiliai, vyriausybė
Lietuvos perzidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė

Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje

(atnaujinta 10:37 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdima gana aštrių pareiškimų, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

"Ir įdomu tai, kad galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovavimu Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, įtakos kaip naujas prezidentas požiūriu. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.

Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba gana aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.

Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos pozicijos, o iš aktualijų klausimų pozicijos.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, konservatoriai
Dar šia tema
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus buvimas Veidrodžio karalystėje": Rusija sureagavo į Landsbergio pasisakymus

(atnaujinta 10:22 2021.03.03)
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl ES įvestų sankcijų prieš Rusiją

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad stebimas Vilniaus noras primesti Rusijai visas nuodėmes.

Rusijos ambasada Lietuvoje sukritikavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus.

"Naujausi Landsbergio pareiškimai dėl Rusijos liudija Vilniaus norą primesti visas nuodėmes mūsų šaliai. Remiantis objektyvia realybe, tai yra nuolatinis buvimas kažkokioje Veidrodžio karalystėje", — Twitter parašė Rusijos ambasada Lietuvoje.

Europos Sąjungai šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos valstybės pareigūnams, kaip įtariama susijusiems su Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Antradienį, kovo 2 dieną, susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Landsbergis atkreipė dėmesį į ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Ministras pabrėžė, kad taikydama naujas sankcijas Europos Sąjunga pirmą kartą panaudojo Magnickio įstatymą. 

Pasak Landsbergio, neatmestina, kad ateityje, artėjant rinkimams Rusijoje, "jei būtų imtasi naujų akcijų prieš opoziciją", diskusija tęsis ir galbūt sąrašas pasipuldys naujomis pavardėmis.

Europos Sąjunga antradienį, kovo 2 dieną, pagal naują pasaulinį režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų pirmą kartą įvedė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams už Aleksejaus Navalno areštą. JAV paskui ES taip pat paskelbė apie sankcijų įvedimą Rusijos Federacijai.

Sankcijų sąraše yra Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, Rusijos gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas. Anksčiau buvo pranešta, kad Borelis pasiūlė taikyti sankcijas po vasario 4–6 dienomis vykusio vizito Maskvoje, kai jis pareiškė, kad "Rusijos pusė nenori normalizuoti santykių su Europos Sąjunga".

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Rusija