Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją

(atnaujinta 11:22 2021.03.02)
Lietuvos delegacijoje buvo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris neseniai atsidūrė skandalo centre dėl pasisakymų Gruzijoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per savo pirmąjį vizitą į užsienį lankėsi Latvijoje, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Спикер Сейма Латвии Инара Мурниеце и спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vizito metu Lietuvos parlamento vadovė susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu (Egils Levits), Latvijos parlamento vadove Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece) ir Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi (Edgars Rinkēvičs).

"Simboliška, kad pirmasis mano užsienio vizitas — į studijų miestą Rygą, kur šiandien lankiausi Latvijos Saeimo pirmininkės Inaros Murnieces kvietimu", — parašė Čmilytė-Nielsen savo puslapyje Facebook.

Susitikimų metu buvo aptartos COVID pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės "grėsmių", dvišalių santykių ir bendradarbiavimo temos. Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tradiciškai glaudžiausi dvišaliai Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos santykiai tokia pačia linkme vystosi ir toliau.

Спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен встретилась с президентом Латвии Эгилсом Левитсом
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu

"Nuolat stovėję petys į petį, galime pasikliauti vieni kitais, nes vadovaujamės vienodomis vertybėmis, prieš daugiau nei trisdešimtmetį įkvėpusiomis kovą dėl mūsų nepriklausomybės. Visą po to praėjusį laikotarpį mūsų parlamentai bendradarbiauja tiek dvišaliu formatu, tiek Baltijos asamblėjoje, tiek Šiaurės ir Baltijos šalių ar Europos Sąjungos lygmenyje. Veikdami kartu esame girdimi ir galime pasitelkti savo unikalią bendrą istorinę patirtį, atkreipdami dėmesį į grėsmes, nuolat kylančias demokratiniams procesams mūsų regione", — Seimo pirmininkę cituoja spaudos tarnyba.

Ji pažymėjo, kad susitarė su Mūrniece kuo daugiau klausimų spręsti tiesiogiai, neapsikraunant diplomatiniais barjerais ir tarpininkais. Seimo pirmininkė palaikė Latvijos prezidento ir vyriausybės sprendimą skiepytis nuo COVID-19, siekiant parodyti pavyzdį ir krizės akivaizdoje saugiai tęsti darbus. 

Delegacijoje dalyvavo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Pirmąją Čmilytės-Nielsen darbo kelionę į užsienį jis laiko sėkminga.

Депутат Сейма Литвы Жигимантас Павиленис встретился со своими латвийскими коллегами
Žygimantas Pavilionis susitiko su kolegomis

"Susitikimų metu aptarėme ir mūsų bendrą politiką rytų kaimynių — Rusijos, Baltarusios, taip pat Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo atžvilgiu, į kurią, Latvijos Užsienio reikalų ministro teigimu, gali būti organizuojama tolesnė bendra tarpininkavimo misija. Kalbėjomės ir dėl bendro Baltijos šalių parlamentų vadovų vizito į JAV Kongresą, kurį bandysime organizuoti kai tik sušvelnės karantino sąlygos", — parašė politikas Facebook.

Anksčiau Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Žygimantas Pavilionis, Latvija, Lietuva, Seimas
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą