Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 00:54 2021.03.07)
Kita vertus, laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenka pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenka pažymėjo, kad pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją — 2022 metais Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenką cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenka išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", — sakė Vitrenka.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 01:03 2021.03.07)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės — tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", — sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", — teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją
Koronaviruso tyrimas

Lietuvoje per parą sustatyta beveik 400 naujų COVID-19 atvejų

Pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę gavo daugiau nei 210 tūkstančių žmonių, visiškai paskiepyti yra daugiau nei 85,7 tūkstančiai žmonių

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatyta 390 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, praneša Respublikos statistikos departamentas.

Pirminiais sekmadienio ryto duomenimis, bendras aptiktų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 202 214. Dabar serga 6 885, per visą laiką pasveiko 188 191 žmogus.

Izoliacijoje yra 3 335 gyventojai.

Nuo COVID-19 per parą mirė šeši žmonės, per visą laiką — 3328 žmonės.

Bendras žmonių, paskiepytų pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze, skaičius siekia 210 078 žmones, 85 732 žmonės buvo visiškai paskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 traukiasi: NVS šalyse užsikrėtimų skaičius mažėja
Virusologas numatė pandemijos pabaigą
Mokslininkai išsiaiškino, ar antikūnai veiksmingi prieš naują koronaviruso padermę