Antanas Guoga

Guoga papasakojo apie sunkumus paliekant Seimo nario postą

(atnaujinta 17:59 2021.01.20)
Rytoj vyks VRK posėdis, kuriame Guoga turėtų įgarsinti savo pranešimą apie mandato atsisakymą, tačiau politikas laikosi karantino režimo ir atvykti į posėdį atsisako

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Seimo nario mandato atsisakantis "darbietis" Antanas Guoga papasakojo apie kliūtis, su kuriomis susidūrė norėdamas palikti Seimo nario postą.

Trečiadienį Guoga socialinio tinklo "Facebook" paskyroje pranešė, kad jo apsisprendimas palikti postą nepakito, tačiau jis laikosi karantino režimo vengti susibūrimų ir norėjo VRK posėdyje, kuriame jis turėtų įgarsinti savo pranešimą apie mandato atsisakymą, dalyvauti nuotoliniu būdu.

"Iš VRK pirmininkės gavau laišką, kad rytoj, sausio 21 dieną vyks komisijos posėdis ir esu kviečiamas atvykti pareikšti savo valią dėl mandato atsisakymo. Dėl asmeninių priežasčių paprašiau dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu ir taip pranešti savo apsisprendimą. <...> Pasirodo, net tokiu smulkiu klausimu komisija balsavo ir nusprendė neleisti man dalyvauti posėdyje per nuotolį. Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną?" — rašo Guoga.

Jis pažymi, kad gerbia VRK komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, bet visiškai nepritaria komisijos darbo metodams.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kažkoks akmens amžius. Jau seniai savo svarbiausius reikalus tvarkome nuotoliniu būdu. Internetu tvarkome savo sveikatą, pinigus, verslus darome. Net Seimas pandemijos fone pradėjo įstatymus distanciniu būdu leisti. O čia kažkoks cirkas. Atvažiuok gyvai pas mus, nes per kompiuterio ekraną atsisakyti mandato negalima. Gal ten ne tu būsi", — teigė jis.

Guoga dar kartą pabrėžė, kad Seimo nario mandato atsisako, tačiau į komisijos posėdį rytoj nevyks.

"Nesiruošiu gyventi pagal VRK politines užgaidas. Sąžiningai laikausi karantino taisyklių ir turiu svarbesnių užsiėmimų negu parodomieji VRK posėdžiai", — pareiškė jis.

Sausio 12 dieną Guoga VRK įteikė prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, nes nebemato galimybių su Darbo partija įgyvendinti rinkiminių pažadų.

Tegai:
Seimas, Antanas Guoga
Dar šia tema
Guoga reikalauja pašalinti Uspaskichą iš partijos
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Gedimino pilis

Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims

(atnaujinta 16:36 2021.02.25)
Baltijos šalių politinis elitas laikosi griežtos politikos, kad įtiktų Vakarams, mano politologas Artūras Atajevas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva manosi esanti lyderė propaguojant Vakarų ideologinį modelį posovietinėje erdvėje, taip interviu Sputnik Lietuva politologas Artūras Atajevas pakomentavo neseniai įvykusį skandalą dėl Lietuvos parlamentaro Žygimanto Pavilionio pasisakymų Tbilisyje.

Gruzijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Pavilionis, Tbilisyje surengęs bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, pagrasino sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija.

"Ir štai dabar jie [Lietuvos valdžia], remdamiesi patirtimi, kai nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tapo Vakarų ideologinio modelio, Vakarų ideologinės matricos dirigentais posovietinėje erdvėje... Jie, šiurkščiai tariant, įsivaizduoja esą lyderiai Vakarų demokratinės sistemos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sistemos, kuri, deja, yra didelė fikcija ir didelė sistema, vykdanti dvigubų standartų ideologiją, propagavimo kontekste", — interviu pabrėžė Atajevas.

Anot jo, Gruzijoje šiurkščiai įsikišo vidutinio lygio Lietuvos politinio elito politikas.

"Ši tendencija, deja, ir toliau augs, nes už Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra plati politinė siena Europos Sąjungos pavidalu, JAV pavidalu, o dabar JAV ir Europos Sąjunga tai daro nenorėdamos teptis rankų dėl demokratijos, nes demokratija daugeliu atžvilgių diskreditavo save. Dabar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija yra vadinamųjų demokratinių vertybių propagavimo priešakyje, ten jau įsitvirtinęs politinis elitas vykdo tokią griežtą politiką", — sakė jis.

Pasak eksperto, buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pagrindinis Vakarų modelio dirigentas Gruzijoje. Todėl Vakarai deda viltis jei ne į jo kaip politinio lyderio grįžimą, tai bent jau į jo pasekėjus.

Tbilisis
© Sputnik / Александр Имедашвили

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į parlamento valdybą kelionės į Gruziją aplinkybių paaiškinti.

Tokį sprendimą priėmė vasario 24 dieną posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Pavilionis.

Kaip anksčiau pranešė Gruzijos žiniasklaida, Lietuvos parlamentaras Tbilisyje surengė bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, siūlydamas pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis pareiškė, kad jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija, tada bus gautas tarptautinis atsakymas, ir pagrasino sankcijomis.

Ministras pirmininkas iš valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Tegai:
Žygimantas Pavilionis, Gruzija, demokratija, TSRS, Lietuva
Vilniaus oro uostas

"Lietuvos oro uostai" išrinko naują valdybos pirmininkę

(atnaujinta 08:29 2021.02.26)
Ankstesnis bendrovės valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas atsistatydino šių metų vasario pradžioje

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Eglė Čiužaitė tapo Lietuvos oro uostų bendrovės valdybos pirmininke, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

VĮ Lietuvos oro uostų valdybos pirmininke Čiužaitė išrinkta iš esamų valdybos narių.

Šiuo metu LOU valdyboje yra trys nariai, vyksta dar dviejų narių atranka.

Naujas įmonės valdybos pirmininkas buvo renkamas vasario 1 d. atsistatydinus Arijandui Šliupui. Jo narystė įmonės valdyboje baigėsi vasario 5 d.

LOU valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos – ir vysto koordinuotą jų veiklą.

Anksčiau bendrovė paskelbė apie struktūrinius pokyčius koronaviruso pandemijos ir su ja susijusios krizės metu. Kai kurie ankstyvos stadijos projektai bus sustabdyti, o nuo metų pradžios buvo planuojama centralizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą. Bendrovė nori grąžinti keleivių srautą iki tokio lygio, koks buvo iki pandemijos. Manoma, kad 2021 metais keleivių srautas pasieks 50 procentų praėjusių metų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai