Seimo narė Agnė Širinskienė, archyvinė nuotrauka

Širinskienė kreipėsi į Dulkį dėl paskiepytų "SPA Vilnius" darbuotojų

(atnaujinta 17:38 2021.01.21)
Seimo narė pabrėžė, kad skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl "SPA Vilnius" susiklosčiusios situacijos, kuomet esą šios įmonės darbuotojai buvo pirmumo tvarka paskiepyti nuo COVID-19, rašo partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos spaudos tarnyba.

Politikės teigimu, ši įmonė yra susijusi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.

"Ministras buvo žadėjęs visuomenei analizuoti visus abejonių keliančius skiepijimo atvejus. Situacija iš ties neskaidri, kai su konservatore ir jos šeima siejamas, tačiau paslaugų neteikiantis verslas skiepus gauna anksčiau, nei kiti analogiški paslaugas nenutrūkstamai teikiantys centrai, kuriuose personalas patiria realią riziką užsikrėsti. Ministro pasiaiškinimas, kad tokią situaciją leido jo nustatyta tvarka — neadekvatus. Jis privalo užtikrinti, kad pirmumo tvarka nebūtų skiepijami įstaigų, kurios de facto šiuo metu neveikia, darbuotojai, tol, kol šios įstaigos neatnaujins veiklos", — sakė Širinskienė.

Seimo narė pabrėžia, kad vakcinacijai stichiškai vėluojant, nėra paskiepyti visi medikai ir globos namų gyventojai, ten dirbantis personalas, rizikos grupėms priklausantys asmenys, todėl skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu.

"Gėda žiūrėti, kaip ne pirmą kartą per kelias pastarąsias savaites išskirtinėmis aplinkybėmis skiepus gauna su konservatoriais vienaip ar kitaip susiję žmonės, o ne tie, kuriems skiepai iš tiesų gyvybiškai būtini. Paaiškėjus tokiems neskaidriems faktams tylima, dangstomasi už įstatymo raidės, tačiau jokiu būdu nepripažįstama, kad priimant įsakymą padaryta klaida, gal per nežinojimą, o gal — sąmoningai, neįvertintos aplinkybės, kad ne visi SPA centrai šiuo metu teikia paslaugas ir paskui ta klaida ar neapsižiūrėjimu grubiai pasinaudota", — teigė ji.

Taip pat Širinskienė pabrėžė, kad pamirštamas ir 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planas, kurio funkcija ir turėtų būti apsaugoti ministrą nuo tokių klaidų ar neapsižiūrėjimų.

"Yra visiškai akivaizdu, kad tas planas tėra fikcija, miražas dykumoje, kuriuo savo laiku norėta pridengti kandidato į ministrus nepatyrimą", — sakė politikė.

Seimo narė priminė, kad Lietuva, kitaip nei kitos Europos valstybės, iki šiol neturi parengusi visuotinio skiepijimo strategijos bei išsamaus priemonių plano, kuris apimtų visas skiepytinų asmenų grupes.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriais reguliuojamas vakcinavimas, praėjusią savaitę ypač kritiškai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba savo pateiktoje antikorupcinėje analizėje nurodydama, kad vykdomas vakcinacijos procesas neturi nei aiškių procedūrų, nei adekvačios kontrolės.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 173 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 113 tūkst. žmonių, serga daugiau nei 56,5 tūkst. pacientų. Nuo infekcijos mirė 2 554 žmonės.

Vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirma buvo skiepijami medicinos darbuotojai. 8 262 gyventojai jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Agnė Širinskienė, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1453)
Dar šia tema
SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga
"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos
COVID-19 Lietuvoje: per parą — beveik 1300 naujų atvejų
Lietuvos perzidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė

Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje

(atnaujinta 10:37 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdima gana aštrių pareiškimų, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

"Ir įdomu tai, kad galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovavimu Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, įtakos kaip naujas prezidentas požiūriu. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.

Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba gana aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.

Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos pozicijos, o iš aktualijų klausimų pozicijos.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, konservatoriai
Dar šia tema
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus buvimas Veidrodžio karalystėje": Rusija sureagavo į Landsbergio pasisakymus

(atnaujinta 10:22 2021.03.03)
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl ES įvestų sankcijų prieš Rusiją

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad stebimas Vilniaus noras primesti Rusijai visas nuodėmes.

Rusijos ambasada Lietuvoje sukritikavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus.

"Naujausi Landsbergio pareiškimai dėl Rusijos liudija Vilniaus norą primesti visas nuodėmes mūsų šaliai. Remiantis objektyvia realybe, tai yra nuolatinis buvimas kažkokioje Veidrodžio karalystėje", — Twitter parašė Rusijos ambasada Lietuvoje.

Europos Sąjungai šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos valstybės pareigūnams, kaip įtariama susijusiems su Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Antradienį, kovo 2 dieną, susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Landsbergis atkreipė dėmesį į ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Ministras pabrėžė, kad taikydama naujas sankcijas Europos Sąjunga pirmą kartą panaudojo Magnickio įstatymą. 

Pasak Landsbergio, neatmestina, kad ateityje, artėjant rinkimams Rusijoje, "jei būtų imtasi naujų akcijų prieš opoziciją", diskusija tęsis ir galbūt sąrašas pasipuldys naujomis pavardėmis.

Europos Sąjunga antradienį, kovo 2 dieną, pagal naują pasaulinį režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų pirmą kartą įvedė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams už Aleksejaus Navalno areštą. JAV paskui ES taip pat paskelbė apie sankcijų įvedimą Rusijos Federacijai.

Sankcijų sąraše yra Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, Rusijos gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas. Anksčiau buvo pranešta, kad Borelis pasiūlė taikyti sankcijas po vasario 4–6 dienomis vykusio vizito Maskvoje, kai jis pareiškė, kad "Rusijos pusė nenori normalizuoti santykių su Europos Sąjunga".

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Rusija
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių