Американские солдаты в Польше, архивное фото

"Smogsime rusams į pažeidžiamiausią vietą": sumąstė NATO

(atnaujinta 14:40 2021.01.22)
Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į jas bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Karinio kontingento kaupimas, kariuomenės infrastruktūros statyba ir tolesnė tarptautinė konsolidacija — 2021 metais NATO padidins spaudimą vakarinėms Rusijos sienoms. Gegužės–birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į juos bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021". Kuo visa tai gali baigtis, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Mūšio laukas — Europa

"Defender Europe 2021", kaip ir anksčiau, praktikuos gynybinius ir puolamuosius veiksmus Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Remiantis pratybų legenda, NATO pajėgos turės šturmuoti Kaliningrado sritį, blokuoti vakarinius Rusijos regionus ir taip pat atremti "didžiulį Rusijos puolimą". Skirtingai nei ankstesniais metais, 2021 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas ne Rytų, o Pietų Europai. Pratybos planuojamos Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje. Oro gynyba ir "žemė-žemė" raketų pratybos vyks Bulgarijoje ir Rumunijoje. O Vengrija bus gilus besivystančio "karo" užnugaris.

Amerikiečiai permes reikšmingas pajėgas Europai, įskaitant 1-osios kavalerijos ir 82-osios oro desanto divizijų padalinius. Šimtai įvairios paskirties karinės technikos vienetų bus gabenami per Atlantą. Be to, iš Floridos bus pristatyta 53-ioji pėstininkų brigada. Neatmetama galimybė, kad po pratybų amerikiečiai vėl "pamirš" kai kuriuos ginklus Europoje, kaip tai nutiko ne kartą. Pasak ekspertų, tokiu būdu Pentagonas kasmet didina savo puolamuosius pajėgumus regione.

Reaguodamos į "Defender Europe 2021", Rusija ir Baltarusija rugsėjo mėnesį surengs pratybas "Vakarai 2021". Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pirmadienį pareiškė, kad "bendros pratybos leis išbandyti naujus bendro veikimo metodus, kuriuos vykdo jungtiniai puolamieji padaliniai labai urbanizuotoje vietovėje" ir "įvertinti naujų ir modernizuotų ginklų ir įrangos efektyvumą". Minskas pabrėžė, kad strateginės pratybos atspindi "tvirtus sąjungininkų santykius ir Baltarusijos bei Rusijos gynybos departamentų bendrą požiūrį į Sąjunginės valstybės karinio saugumo užtikrinimą".

Parodyti jėgą

Abi pusės nevartojo įprastos diplomatinės kalbos apie nenukrypstančius manevrus prieš bet kurią valstybę ar karinį bloką. Praktikuojant NATO pajėgų užpuolimą Kaliningrade ir rengiant Rusijos kariškius miesto mūšiams, aiškiai nurodoma, kas su kuo kovos. Žinoma, viso masto ginkluoto konflikto tikimybė yra nedidelė, tačiau labai reali.

Американские военные в Польше
Amerikos kariai su karine įranga pratybose

Ekspertų teigimu, valdžios pasikeitimas JAV tiesiogiai paveiks NATO veiksmus 2021 metais. Per ketverius Donaldo Trampo prezidentavimo metus Šiaurės Atlanto bloko vienybė gerokai susilpnėjo. Baltųjų rūmų šeimininkas neslėpė, kad pirmiausia siekia Amerikos interesų, ir net neatmetė galimybės pasitraukti iš aljanso. Ši retorika sukėlė didelį susirūpinimą Europoje, vėl pasirodė ES kariuomenės klausimas. Naujasis prezidentas akivaizdžiai bandys viską sutvarkyti.

"Šiais metais Rusijos ir NATO santykiai pablogės, — mano Konstantinas Sivkovas, Geopolitinių problemų akademijos pirmasis viceprezidentas. — Baidenas nori atkurti ir sutelkti aljansą. O tam reikia išorinio priešo. Rusija šiam vaidmeniui geriausiai tinka, nes Kinija per toli. Vašingtonui taip pat reikalingas išorinio priešo įvaizdis, kad būtų konsoliduota Amerikos visuomenė".

Užsidirbti pinigų

Tačiau ekspertai mano, kad iš tikrųjų NATO neturi akivaizdžių agresyvių planų prieš Rusiją. O tolesnė aljanso plėtra amerikiečiams yra būdas užsidirbti pinigų ir dar labiau susieti Europą su savimi. Vašingtonas grįš į prieš-Trampo erą ir padidins kišimąsi į Senojo pasaulio reikalus.

"Man atrodo, kad 2021 metais NATO parodys, kaip ji iš karinės organizacijos virsta tam tikra pasauline korporacija, — aiškina Amerikos reikalų politologas Sergejus Sudakovas. — Pagrindinė aljanso problema vis dar yra neatidėliotina — finansavimas. Tas, kuris moka, tas ir užsako muziką. Du trečdalius biudžeto skiria JAV, ir tai niekam ne paslaptis. Puikiai žinome, kad išlaidos jau viršijo trilijoną dolerių. Ir visų pirma — Vašingtono dėka. Europos šalys pasikliauja tiekimais iš JAV — iki pat sausų davinių. Tai palaiko milžinišką JAV gynybos biudžetą — korporacijos, veikiančios NATO vardu, uždirba milžiniškas pinigų sumas".

Ekspertas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso veikla šiandien atrodo kaip pinigų pervedimas iš vienos kišenės į kitą. Vašingtonas skiria lėšų NATO, sąjungininkai jas panaudoja amerikiečių įrangai ir ginklams pirkti, ir ratas užsidaro.

Europa Baideno vadovaujamoms Jungtinėms Valstijoms išliks viena iš pagrindinių karinių produktų rinkų. Tai reiškia, kad turėtume tikėtis antirusiškos retorikos iš užsienio didėjimo. Tačiau dauguma ekspertų yra tikri: vargu ar Vašingtonas ir Briuselis išdrįs iš tikrųjų išbandyti antrosios pagal galingumą armijos pajėgas pasaulyje.

Tegai:
Rusija, NATO, JAV, pratybos
Dar šia tema
Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę
Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 
Lietuva įsigijo kelių milijonų eurų vertės "Javelin" raketas iš JAV
"Mirusios smegenys": NATO bandoma atgaivinti Rusijos ir Kinijos sąskaita
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą

(atnaujinta 08:55 2021.02.26)
Lietuvos vadovas priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik formuojant visuotinį imunitetą, bet ir efektyviai kovojant su naujomis viruso mutacijomis

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.

"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.

Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.

Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.

Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.

ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.

"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.

Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Pfizer" ir "BioNTech" pradeda trečiosios COVID-19 vakcinos dozės tyrimus
Kultūros bei meno sektoriaus atstovai raginami aktyviai testuotis dėl COVID-19
SAM: atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Sputnik V, archyvin4 nuotrauka

Vietnamas patvirtino Rusijos vakcinos "Sputnik V" naudojimą

(atnaujinta 09:20 2021.02.26)
Valdžia planuoja vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų iki šių metų pabaigos

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Rusijos vakcina "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti Vietname, pranešama šalies Vyriausybės portale.

Vietnamo sveikatos apsaugos ministerijai priklausantis Vaistų ir jų ingredientų registravimo ir apyvartos patariamasis komitetas rekomendavo užregistruoti dvi vakcinas skubiai gamybai: rusišką "Sputnik V" ir amerikietišką "Moderna". Komiteto rekomendacijos yra registracijos pagrindas.

Anksčiau Vietname buvo užregistruota britų kompanijos "AstraZeneca" vakcina.

"Per pirmąjį ketvirtį Vietnamas gaus daugiau nei 1,3 milijono koronaviruso vakcinų dozių pagal COVAX programą, iš JK ("AstraZeneca"), iš JAV ("Pfizer") ir Rusijos ("Sputnik V")", — sakė sveikatos apsaugos ministras Nguyenas Thanhas Longas.

Valdžia planuoja vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų iki šių metų pabaigos.

Per visą pandemiją Vietname koronavirusu buvo užsikrėtę 2 412 žmonių, 35 iš jų mirė, 1804 pasveiko.

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą.

Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

Vietnamas tapo 37-ąja šalimi, užregistravusia "Sputnik V". Anksčiau tai padarė Baltarusija, Argentina, Bolivija, Serbija, Alžyras, Palestina, Venesuela, Paragvajus, Turkmėnistanas, Vengrija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas, Gvinėjos Respublika, Tunisas, Armėnija, Meksika, Nikaragva, Serbijos Respublika (Bosnijos vienetas). ir Hercegovinoje), Libanas, Mianmaras, Pakistanas, Mongolija, Bahreinas, Juodkalnija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Kazachstanas, Uzbekistanas, Gabonas, San Marinas, Gana, Sirija, Kirgizija, Gajana, Egiptas, Hondūras ir Gvatemala.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, vakcinacija, vakcina, Sputnik V, Vietnamas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Austrijos infektologas "Sputnik V" palygino su Kalašnikovo automatu
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Suomiai paaiškino, kodėl renkasi "Sputnik V"