Eimutis Misiūnas, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" piktinasi, kad Prezidentūra draudžia Misiūnui grįžti į teisėjo pareigas

(atnaujinta 15:12 2021.01.26)
Karbauskis pabrėžia, kad priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Buvęs VRM viceministras Eimutis Misiūnas nebegalės grįžti dirbti teisėju, nors šią galimybę jam ir numato įstatymas, Facebook rašo Ramūnas Karbauskis.

Pasak LVŽS lyderio, teisėjui, kuris laikinai išeina į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo pareigas, įstatymas užtikrina teisę sugrįžti į teismų sistemą.

"Pasak Prezidento patarėjų, kaip dalyvavęs politikoje Misiūnas neatitinka "politinio neutralumo" principo. Prezidento patarėjai nepastebi tik viena — "politinio neutralumo" principas neegzistuoja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Juo labiau, kad Misiūnas nebuvo ir nėra LVŽS narys. Taigi, kaip galima suprasti, jis netinka būti sugrąžintas į teisėjus vien dėl to, kad dirbo LVŽS Vyriausybėje. Toks teisės grupės patarėjų sprendimas nestebina, prisiminus kaip teisės grupės vadovė elgėsi rinkimų išvakarėse savo socialinio tinklo paskyroje publikuodama patyčias LVŽS atžvilgiu", — rašo Karbauskis.

Pasak jo, apmaudu tik viena — kad sąžiningai ir skaidriai valstybei tarnavęs žmogus, teisės mokslų daktaras, kurio buvimas ministro ar viceministro pareigose nekėlė jokių šešėlių, negali toliau tarnauti valstybei dirbdamas teisėjo darbą.

"Kokį ženklą Prezidento patarėjai siunčia teisėjų bendruomenei? Netapkite ministrais, jūsų patirtis ir jūsų išsilavinimas nėra reikalingi valstybei, jei tapsite, ir blogiausia — ne su ta partija, jūs paskui negalėsite dirbti. Akivaizdu, kad išsilavinę žmonės iš teismų sistemos yra pamokyti visiems laikams ir daugiau ką nors įtikinti prisiimti ministro atsakomybę bus neįmanoma", — sako politikas.

Jo teigimu, toks poelgis "nubaudžiant" Misiūną už jo darbą VRM ministru bei KAM viceministru labai aiškiai pasako: Prezidento teisės grupės patarėjų suvokimu, geriau teisingumo ministras be teisės magistro, nei vidaus reikalų ministras — teisės mokslų daktaras, buvęs teisėju.

Karbauskis pabrėžia, kad toks priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis, panašu, vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams.

Jis primena, kad kažkodėl nebuvo girdėti Prezidento patarėjų komentarų apie tai, kaip dabartinėje Vyriausybėje įsidarbino "MG Baltic" byloje liudijęs Mantas Adomėnas (URM viceministras) bei kitas tos pačios skandalingos politinės korupcijos bylos liudininkas Vincas Jurgutis (ekonomikos ir inovacijų viceministras). Pastarajam dar buvo patikėtos kuruoti ir visos ekonomikos palaikymo lėšos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą.

Be to, neužkliuvo ir Viliaus Semeškos tapimas KAM viceministru, nors pastarajam, paskirtam atsakingu už krašto apsaugos biudžetą, sunkiai sekasi įrodyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą. 

Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad tikrai stebina tai, kaip Prezidento patarėjų asmeninė neapykanta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai virsta į tai, kad teisingumui ir teismų sistemai toliau negali tarnauti sąžiningi, išsilavinę ir skaidrūs žmonės.

"Toks patarėjų elgesys daro žalą ir Prezidento institucijai, ir teismų sistemai ir bendrai pasitikėjimui valstybe", — sako ji.

Jos manymu, vargu ar kas nors iš teisėjų bendruomenės dar kada nors sutiks tapti ministru ir pasitikės tas pareigas pasirinkdamas, kai žinos, kad juos Prezidentui paskyrus ministru paskui tas pats ar kitas Prezidentas nesugrąžins į anksčiau eitas pareigas, kaip tai numato įstatymas.

Eimutis Misiūnas 2008–2015 metais buvo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas.

2015–2016 m. — Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

2016–2019 m. — vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų — krašto apsaugos ministro patarėjas.

Tegai:
Prezidentūra, Eimutis Misiūnas
Opozicijos mitingas Gruzijoje

Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje

(atnaujinta 22:58 2021.02.26)
Anot Lietuvos vadovo, Europos Sąjunga turi veikti daug ryžtingiau Rytų partnerystės formatu

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius yra pasirengęs tarpininkauti sprendžiant politinę krizę Gruzijoje. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

"Šiuo klausimu konsultuojamės su Lenkijos, Latvijos vadovais ir tikrai esame pasirengę padėti, jei iškiltų toks poreikis. Bet kuriuo atveju, tai turbūt labai aiškiai parodo, kad ES turi veikti daug ryžtingiau rytų partnerystės formate", — sakė Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu Rytų partnerystės šalys turi problemų vykdydamos reformas ir siekdamos politinio stabilumo. Anot jo, sąlygos tokiai situacijai susidaro dėl dienotvarkės trūkumo ir aiškios motyvacijos.

"Todėl didesnio Europos Sąjungos ambicingumo, lyderystės, aš pasigendu ir apie tai diskutuosime taip pat", — sakė prezidentas.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti euroatlantinį kelią ir "visas Gruzijos pastangas įveikti dabartinę politinę situaciją". Jis taip pat pareiškė, kad Vilnius yra pasirengęs veikti kaip tarpininkas ieškodamas visų politinių partijų dialogo ir sutarimo.

Skandalas dėl Lietuvos parlamentaro kalbos Tbilisyje

Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Visų pirma socialdemokratai nurodė, kad Lietuvos užsienio politika turėtų būti vieninga, o Pavilenis išsakė savo asmeninę nuomonę, nusprendęs paremti vieną iš kariaujančių šalių.

Padėtis Gruzijoje

Padėtis Gruzijoje paaštrėjo sulaikius didžiausios buvusio prezidento Michailo Saakašvilio opozicinės partijos Jungtinio nacionalinio judėjimo lyderį Niką Meliją. Antradienio rytą jis buvo areštuotas Jungtinio nacionalinio judėjimo biure. Po kelių valandų opozicija paskelbė apie gatvės protestų pradžią.

Melija figūravo 2019 metų birželio 20 d. riaušių organizavimo byloje. Jis atsisakė mokėti pakartotinai paskirtą užstatą. Prokuratūra pareikalavo, kad jam būtų paskirtas įkalinimas, kol bus atliktas tyrimas. Praėjusią savaitę teismas patenkino prokuroro prašymą.

Savo ruožtu Melija apkaltino Gruzijos valdžios institucijas bandymu izoliuoti jį nuo politinių procesų ir iš tikrųjų paskelbė nepaklusnumą teismo sprendimui.

Tegai:
Gruzija, Gitanas Nausėda
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu

17
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.

Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.

"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.

Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.

"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

17
Tegai:
BelAe, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Nord Stream-2 statybos

Žiniasklaida: Vokietija aptaria keturis "Nord Stream-2" ateities variantus

(atnaujinta 22:35 2021.02.26)
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė aptaria keturias galimybes pasiekti kompromisą su JAV dėl "Nord Stream-2", rašo laikraštis "Handelsblatt".

Leidinys gavo ataskaitą apie "Nord Stream-2", kurią JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas išsiuntė į Kongresą. Joje visų pirma sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas rengia aukšto lygio derybas: ne tik JAV, bet ir Vokietijoje jie galvoja, kaip "nutraukti alinamus ginčus" dėl dujotiekio.

Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą. Svarbiausia — nenaudoti dujotiekio kaip ginklo prieš Ukrainą, rašo laikraštis.

Kitas variantas — derybų metu užšaldyti statybas. Pasak "Handelsblatt", Valstybės departamentas diskutuoja dėl komisijos, kuri spręstų "Nord Stream-2" klausimą, sukūrimo. Spėjama, kad į ją būtų įtraukti ne tik amerikiečiai, bet ir europiečiai.

Trečiasis variantas — padidinti investicinę pagalbą Ukrainai, o tai sušvelnins Vašingtono poziciją. Galiausiai ketvirta galimybė yra tęsti dujotiekio statybą, nepaisant JAV grasinimų.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" paprašė skubaus leidimo dirbti Vokietijos vandenyse
Lenkija ir Ukraina ragina Baideną "nutraukti" "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" operatorius paskelbė, kad projekto finansavimas pakankamas