Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Paryžiuje

Landsbergis Paryžiuje ragino didinti spaudimą Lukašenkai

(atnaujinta 20:11 2021.01.27)
Lietuvos URM vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti spaudimą Aleksandro Lukašenkos "režimui" bei pristatė šalies pastangas "užtikrinti teisingumą" Baltarusijos opozicijai

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Paryžiuje ragino didinti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, praneša URM spaudos tarnyba. 

Sausio 27 dieną užsienio reikalų ministras kartu su Prancūzijos, Lenkijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrais bei buvusia kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja Paryžiuje atidarė seminarą apie padėtį Baltarusijoje. Renginyje buvo diskutuojama, kokios strategijos Europa turėtų laikytis Baltarusijos atžvilgiu ir kaip suteikti daugiau politinės paramos šios šalies opozicijai. 

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos veiksmus, ministras pabrėžė būtinybę stiprinti spaudimą Aleksandro Lukašenkos "režimui" bei pristatė Lietuvos pastangas "užtikrinti teisingumą" Baltarusijos opozicijai.

Ministras Paryžiuje taip pat susitiko su Prancūzijos Europos reikalų ministru Klemanu Bonu (Clément Beaune). Susitikimo metu buvo aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos atsakas į Astravo branduolinės elektrinės keliamus iššūkius, aktualiausi ES darbotvarkės klausimai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Baltarusija iki šiol neįgyvendino 2018 metais ES ekspertų priimtų rekomendacijų dėl Astravo atominės elektrinės saugumo užtikrinimo, ir atkreipė dėmesį į būtinybę kaip galima greičiau įgyvendinti 2020 metų gruodį priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl elektros importo apribojimų iš nesaugių branduolinių jėgainių. 

Kalbant apie COVID-19 pandemijos suvaldymą, Landsbergis pabrėžė būtinybę užtikrinti skaidrų ir stabilų vakcinų tiekimą valstybėms narėms bei Europos Komisijos vaidmenį, užtikrinant vakcinas gaminančių kompanijų įsipareigojimų vykdymą, bei paragino neužmiršti ir ES kaimynystės šalių, padedant joms įsigyti vakcinas.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. 

Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje
Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų
Ant kelių nepulsime. Lukašenka apibūdino Baltarusijos raidos vektorių
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 13:02 2021.03.06)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės – tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", – sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", – teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją