Ramūnas Karbauskis

LVŽS pažadėjo netrukus pristatyti "šešėlinio kabineto" sudėtį Lietuvoje

(atnaujinta 11:46 2021.01.29)
Lietuvos "valstiečių" pirmininkas sakė, kad naujoji opozicija parodys, kokia gali būti "konstruktyvi opozicija" Seime

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo opozicija netrukus suformuos "šešėlinę vyriausybę" ir savo veiklos programą, interviu Lietuvos žiniasklaidai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, "šešėlinė vyriausybė" pateiks alternatyvius pasiūlymus į darbotvarkę.

"Labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog mes dabar turime Vyriausybę, ji priima kažkokius neteisingus sprendimus arba sprendimų nepriima, bet, jeigu mes išrinktume kitus, tuos, kurie yra šešėlinės Vyriausybės atstovai, būtų kitaip. Tai yra normalus opozicijos-pozicijos darbas", — TASS cituoja Karbauskį.

Anot "valstiečių" lyderio, tokios praktikos Lietuvos politiniame gyvenime anksčiau nebuvo. Jis pažymėjo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius nebuvo "šešėlinio kabineto" ar "konstruktyvios opozicijos".

"Buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų daugiau ateityje nebūtų. Kad mes turėtume kažkaip išsiaiškinti viduje, išsiaiškinti, susitarti ir skalbinių į viešumą nenešti", — teigė jis.

Kada programa bus parengta ir kas bus "šešėlinės vyriausybės" dalis, LVŽS lyderis nesakė, tik pažymėjo, kad šių klausimų sprendimas buvo atidėtas dėl kovos su pandemija.

Dėl 2020 metų spalio mėnesio vykusių Seimo rinkimų Karbauskio partija gavo 32 mandatus ir užėmė antrąją vietą. LVŽS paskelbė apie savo ketinimą dirbti opozicijoje. Valdančiąją koaliciją sudarė konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Lapkričio pabaigoje Karbauskis paliko Seimą, tačiau liko "valstiečių" partijos lyderiu. Jo vietą užėmė Asta Kubilienė.

Karbauskis ne kartą viešai kritikavo įvairias naujųjų valdovų iniciatyvas. Visų pirma jis "paskelbė karą" konservatorių bandymams dekriminalizuoti mažų narkotikų dozių laikymą.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis
Kremlius

JAV oro pajėgų generolas: Rusija kelia grėsmę JAV ir sąjungininkams Europoje

(atnaujinta 08:02 2021.02.25)
Generolas pridūrė, kad Rusija bando išlaikyti sovietmečio įtakos sferą ir naudoja prievartą kaimyninėms šalims

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Rusija destabilizuoja situacijas visame pasaulyje ir kelia grėsmę JAV ir jos sąjungininkams Europoje, oro pajėgų asociacijos simpoziume sakė JAV pajėgų Europoje vadas ir sąjungininkų NATO pajėgų Europos vyriausiasis vadas generolas Todas Waltersas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Nepaisant visuotinio tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir besitęsiančių ekonominių sankcijų, Rusija daro žalingus veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti visą pasaulį, daugelis šių veiksmų vyksta Europoje ... Rusija ir toliau kelia grėsmę JAV egzistavimui ir mūsų Europos sąjungininkai", — žodžiai cituojami Walterso gynybos departamento svetainėje.

Generolas pridūrė, kad Rusija bando išlaikyti sovietmečio įtakos sferą ir naudoja prievartą kaimyninėms šalims.

"Rusija, siekdama įbauginti, susilpninti ir suskaldyti JAV ir jos sąjungininkes, griebėsi netradicinių priemonių, tokių kaip privačios karinės kompanijos", — sakė Waltersas.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
JAV, Rusija
Dar šia tema
"Turkiškas" cugcvangas JAV
Laukė "smūgio" iš Rusijos — sulaukė iš JAV: Teksase piktinasi nepaprastąja padėtimi
Rusijos Valstybės Dūma prognozuoja JAV žlugimą per 20 metų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
 Naikintuvas Eurofighter Typhoon FGR 4

Šventės metu virš Estijos skraidė NATO lėktuvai, tačiau niekas nepastebėjo 

Vakar Estija šventė 103-ąsias nepriklausomybės metines. Vietoj parado buvo suplanuotas iškilmingas lėktuvų skrydis

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Estijos nepriklausomybės 103-ųjų metinių minėjimo dieną NATO lėktuvai skraido virš respublikos, tačiau dėl blogų oro sąlygų jų niekas nepastebėjo, pranešė RIA Novosti, remdamasi Estijos žiniasklaida.

Trečiadienį Estija šventė valstybinę šventę — 103-ąsias respublikos nepriklausomybės metines. Šią dieną, 1918 metų vasario 24-ąją, Estijos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, skelbiantį Estiją nepriklausoma ir demokratine respublika. Vietoj dėl koronaviruso atšaukto karinio parado buvo planuojamas NATO skrydis virš Estijos.

Anksčiau trečiadienį Estijos kariškiai leidiniui sakė, kad dėl rūko ir žemų debesų ne visi iš pradžių planuoti skrydžiai galėjo būti atlikti.

"Dėl to skrydžiai vyko pagal sutrumpintą planą: pavyzdžiui, Italijos oro erdvės apsaugos padalinio virš Baltijos šalių naikintuvai "Eurofighter Typhoon" dėl oro sąlygų nepakilo iš Lietuvos oro bazės netoli Šiaulių", — sakoma pranešime

Anot vietos žiniasklaidos, jis pažymi, kad, anot skaitytojų pranešimų, dėl debesuotumo daugumoje Estijos miestų nebuvo matyti jokių lėktuvų, girdėti tik galingų variklių ošimas.

"Taline dešimtys žmonių susirinko į Laisvės aikštę, tikėdamiesi pamatyti lėktuvus savo akimis, tačiau dėl debesų šį kartą nieko nesimatė iš centrinės sostinės aikštės", — sakoma straipsnyje.

Skrydžiai vyko virš Talino, taip pat Kardlos, Kuresarės, Pernu, Viljandio, Tartu, Paidės ir Rakverės miestų mažiausiai 300 metrų aukštyje.

Skrydžiuose dalyvavo Estijos oro pajėgų mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 ir transporto lėktuvai M-28, saugantys Baltijos šalių oro erdvę; Vokiečių naikintuvai "Eurofighter Typhoon", pakilę iš Amario aviacijos bazės netoli Talino; keturi JAV oro pajėgų naikintuvai F-15, lydimi dviejų "KC-135", pakilę iš "Lakeheath AFB" Didžiojoje Britanijoje.

Tegai:
naikintuvai, Estija