Holokausto aukų atminimo memorialas Lietuvoje

Seimo narys apkaltino TSRS tuo, kad karo metu lietuviai žudė žydus

(atnaujinta 15:30 2021.01.29)
Rakutis pripažino, kad jo pareiškimai "nebuvo tinkami šios dienos kontekste", atsiprašė kolegų, tačiau dar kartą pabandė pateisinti savo požiūrį į tai, kas įvyko per Holokaustą

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Valdančiosios partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) narys, parlamentaras Valdas Rakutis pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų po pareiškimų apie Holokaustą, praneša Lietuvos Seimo spaudos tarnyba.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvoje kilo skandalas dėl Rakučio pareiškimų apie tai, kad "Holokausto vykdytojų netrūko ir tarp pačių žydų". Be to, jis paragino "atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino dalį žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia".

Socialdemokratai paragino Lietuvos Seimą pašalinti Rakutį iš komisijos pirmininko posto, nes, pasak jų, jis savo pareiškimais sumenkino Lietuvos parlamentą kaip instituciją ir pakenkė jo reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.

Po to penktadienį Rakutis Seime pasakė kalbą, kurioje pripažino savo kaltę ir atsiprašė kolegų.

"Pripažįstu, kad keli neatsargiai parinkti žodžiai ir apibendrinimai nebuvo tikslūs ir tinkami šios dienos kontekste bei sukėlė pagrindo interpretacijoms ir spekuliacijoms, kurių tikrai nesiekiau ir norėčiau išvengti. Turiu atsiprašyti visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė Tarptautinei Holokausto dienai būdingą rimtį", — pasakė jis.

Rakutis taip pat pareiškė, kad partijos vadovybės ir konservatorių frakcijos prašymu jis prisiima politinę atsakomybę ir pasitraukia iš komisijos pirmininko posto.

"Tikiuosi, kad šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais ir leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme", — pasakė Rakutis.

Tačiau net savo kalboje deputatas vėl papasakojo apie savo žydų persekiojimo Lietuvoje viziją ir faktiškai kaltę dėl to perkėlė Sovietų Sąjungai.

"Kol Lietuva buvo laisva ir suvereni šalis, žydai joje nebuvo persekiojami. Žydai parėmė Lietuvos Nepriklausomybę sunkiais Nepriklausomybės karo metais, stojo tarnauti savanoriais, aukojo pinigus, puikiai organizavo logistiką Lietuvos kariuomenėje", — pasakė jis.

Pasak Rakučio, nelaimės prasidėjo "Nepriklausomybės sutemų laikotarpiu".

"Lietuvos valstybingumui silpstant, priimant vieną ultimatumą po kito, galų gale 1940 m. praradus nepriklausomybę ir vieniems okupantams pradėjus pamečiui keisti kitus, nebeturėjome jokių svertų apginti vienus savo piliečius nuo skriaudos, o kitus — sudrausminti, užkirsti kelią jų nusikaltimui", — savo istorinių įvykių versiją pabandė pateikti deputatas.

Pasak Rakučio, lietuviai tikėjosi "atgauti bent dalį laisvės" 1941 metų birželį–liepos pradžioje, tačiau Laikinajai vyriausybei "nebuvo lemta išgyventi", o jos vietoj "naciai surado labiau sukalbamus talkininkus, dalis kurių su okupantais dalyvavo žmogaus vardo nevertose egzekucijose".

"Lietuvoje įsigalėjo niekada nematytas genocidas ir prievarta, žmonės buvo palikti patys spręsti išgyvenimo klausimą. Niūriose tamsybėse, siekdami išlikti, Lietuvos žmonės pasirinkdavo įvairias strategijas, apie kurias ir buvau užsiminęs savo straipsnyje", — teigia parlamentaras.

Jis taip pat pažymėjo, kad galima rasti istorijų apie šį laikotarpį, kai šeimos gelbėjo kaimynus, o kartais ir visai nepažįstamus žmones, be tėvų likusius vaikus, tačiau buvo ir tokių, kurie buvo linkę aukoti savo bendrapiliečius siekdami išlikti bet kokiomis sąlygomis.

Holokaustas Lietuvoje

Lietuvos politikai apskritai gana dažnai kaltina Sovietų Sąjungą, kurdami įvaizdį neva tai yra Lietuvą "okupavusi" šalis. Tuo pačiu metu, pasak "dvigubo genocido" teorijos šalininkų, dėl "sovietinės okupacijos" buvo kalta žydų tauta ir būtent todėl Holokaustas buvo arba pagrįstas, arba neišvengiamas.

Interviu Sputnik Lietuva istorikas Vadimas Truchačiovas jau pažymėjo, kad skandalas, kilęs aplink Rakutį, pirmiausia kalba apie Lietuvos politikos lygį ir valdančiosios partijos deputatų lygį. Pasak jo, būtent TS-LKD turi Lietuvos valstybinės ideologijos monopolį.

Jis taip pat priminė, kad, skirtingai nei vokiečiai, lietuviai neatgailavo dėl karo metu įvykdytų nusikaltimų, o dabartinė valdžia bando pateisinti žydų naikinime dalyvavusius žmones.

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu vietinė žydų bendruomenė, kuri buvo laikoma viena didžiausių Europoje, buvo praktiškai sunaikinta. Buvo nužudyta apie 220 tūkstančių žmonių. Žydų tautos sunaikinime dalyvavo ir su naciais bendradarbiavę lietuviai. Tačiau Lietuvoje kai kurie nacių kolaborantai yra laikomi "nacionaliniais didvyriais", o Lietuvos valdžia jų nusikaltimų nepripažįsta.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, Holokaustas, TSRS, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 18:05 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius "nedemokratinių" valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje", — sakė komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau šiais metais Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas diegiant 5G ryšį net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus