Paskelbtas prevencinio NATO smūgio prieš Kaliningrado sritį scenarijus
(atnaujinta 21:38 2021.02.01)
Vienas iš scenarijaus punktų numato, kad pašalinus visas kliūtis, aljansas turi "likviduoti Rusijos karius Kaliningrado srityje, kad apsaugotų Baltijos valstybes" VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Šiaurės Atlanto aljanso prevencinio smūgio prieš Kaliningrado sritį scenarijus numato keturių Rusijos armijos objektų sunaikinimą. Apie tai rašo "Overt Defense", remdamasis Amerikos karinio jūrų laivyno analitikos centro duomenimis.
Pagal šį scenarijų Lenkijos kariuomenė, NATO narė, turi neutralizuoti Rusijos balistines raketas "Iskander", kad Maskva negalėtų vykdyti "riboto branduolinio karo". Tam siūloma panaudoti Irako "Scud" R-17 sunaikinimo karo metu Persijos įlankoje patirtį.
Remiantis centro duomenimis, aljanso pajėgos taip pat sugeba padaryti žalą Baltijsko uosto infrastruktūrai ir ten esantiems Baltijos laivyno laivams.
Scenarijų autoriai Rusijos oro gynybos sistemas S-400 vadina pagrindine kliūtimi užgrobti Kaliningrado sritį. Jos apima didžiąją Lenkijos oro erdvės dalį ir kelia grėsmę bet kokiai NATO oro paramai, todėl reikia sunaikinti ir sistemas. Pasak eksperto, Lenkijos oro pajėgos dirba su šia problema, tačiau jos sprendimas "gali užtrukti".
Pašalinus visas kliūtis, aljansas turi "pašalinti Rusijos karius Kaliningrade, kad apsaugotų Baltijos valstybes".
Pasak straipsnio autoriaus, šioje operacijoje esminį vaidmenį atlieka greitis ir netikėtumas. Pradinės Lenkijos kariuomenės pozicijos puolant Kaliningrado sritį nėra lengvos. Rusijos pasienyje sutelktos pajėgos turės kirsti tankių miškų ir ežerų kupiną teritoriją. Greitame puolime turi dalyvauti geriausi Lenkijos kariniai daliniai, kurių skaičius yra 30 tūkstančių karių. Nepaisant to, Rusijos artilerijos perdislokavimas iš Gusevo miesto ir koncentruoti artilerijos smūgiai galėtų veiksmingai sulėtinti Lenkijos kariuomenės įsiveržimą prieš kertant sieną.
Paskutinis žingsnis link "lemiamos pergalės" ir "strateginių tikslų pasiekimo" bus likusių Rusijos jėgos elementų sunaikinimas regione. Nepaisant aprašyto scenarijaus, straipsnio autorius daro išvadą, kad šiuo metu visapusiškas karas Kaliningrado srityje yra mažai tikėtinas.
Amerikos žiniasklaida Kaliningradą vadina "NATO košmaru", o JAV ir aljanso atstovai ne kartą pranešė apie planus "užgrobti" regioną konflikto su Rusija atveju. NATO kariškiai pratybų metu praktikuoja Kaliningrado puolimą.
Rusijos karo ekspertai bet kokius NATO pareiškimus apie galimybę užgrobti šį šalies regioną be pasekmių vadino fantazijomis. Pasak karo mokslų daktaro Konstantino Sivkovo, konfliktas Baltijos šalyse ir teorinis Rusijos teritorijos praradimas sukels branduolinį karą, todėl samprotavimai apie jėgų pusiausvyrą regione iš tikrųjų neturi reikšmės. Pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, šalis yra patikimai saugoma.
Tegai:
Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą
(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų TarybojeVILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu
Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.
Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.
"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.
Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą
(atnaujinta 18:05 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje" VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.
Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius "nedemokratinių" valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.
"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje", — sakė komiteto vadovas.
Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".
Anksčiau šiais metais Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas diegiant 5G ryšį net nebus aptariamas.
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijasVILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.
Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.
Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.
"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.
"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.
Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių — biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.
Tegai: