Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai

(atnaujinta 21:30 2021.02.03)
Tichanovskaja savo paskyroje Twitter padėkojo Lietuvos prezidentui už jos nominavimą Nobelio taikos premijai

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nominavo buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Svetlaną Tichanovskają Nobelio taikos premijai.

Apie tai Tichanovskaja pranešė savo paskyroje Twitter.

"Tai neįtikėtina akimirka. Esu dėkinga prezidentui Nausėdai už tai, kad nominavo mane ir visus Baltarusijos žmones Nobelio taikos premijai. Tai nuostabi solidarumo su Baltarusija išraiška ir mūsų taikios kovos už laisvę, kuri įkvepia visą pasaulį nuo praėjusių metų rugpjūčio, pripažinimas", — parašė buvusi kandidatė į prezidentus.

Kol kas Prezidentūra informacijos apie Tichanovskajos nominavimą nekomentavo.

Nobelio taikos premija — kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, skiriama nuo 1901 metų. Valstybių vadovai yra tarp tų žmonių, kurie gali siūlyti kandidatus Nobelio taikos premijai. Laureatus išrenka Norvegijos Nobelio komitetas. Visos pateiktos nominacijos laikomos slaptai 50 metų.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. 

Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, ragino ES didinti spaudimą Baltarusijos valdžiai, palaiko sankcijų sugriežtinimą. Be to, Lietuva Baltarusijos opozicionieriams nemokamai išduoda nacionalines vizas ir politinį prieglobstį.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (583)
Dar šia tema
Tichanovskajos biuras pranešė apie Lietuvos pasiūlymą paremti opoziciją
Tichanovskaja paprašė ESBO pagalbos "saugiam atvykimui" į Baltarusiją
Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai
Lietuva siekia padidinti spaudimą Baltarusijai, sakė Šimonytė
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vakcinacija

"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Europos Sąjunga gali prarasti nuo 50 iki 100 milijardų eurų dėl investuotojų susirūpinimo dėl "vangaus" skiepijimo tempo, rašo "Bloomberg".

Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą.

Be to, investuotojai yra susirūpinę dėl vis didėjančio COVID-19 paplitimo ES, nes tai gali sutrikdyti jų strategijas, priduria "Bloomberg", remdamasi "BlackRock Investment" ir "Bank of America" finansinio konglomerato pareiškimais.

Taip pat Europos fondai yra susirūpinę dėl kapitalo nutekėjimo, kuris, kaip matyti iš medžiagos, regione fiksuojamas trečią savaitę iš eilės.

"Europa turi paspartinti vakcinų įvedimo tempą, jei nori nugalėti virusą. <...> Tuo pačiu metu [skiepijimo procesą — Sputnik] stabdo biurokratija ir prieštaringi valdžios pareiškimai", — agentūra cituoja vyriausiojo Principal Global Investors vyriausiąjį strategą Simu Shahą.

Europos Komisija vakcinų kūrimo etape valstybėms narėms sudarė apie 2,3 milijardo dozių. ES gyvena apie 450 milijonų gyventojų.

Nors trijų vakcinų vartojimas Europos Sąjungoje buvo patvirtintas centralizuotai, su gamintojais buvo sudarytos preliminarios sutartys. Nepaisant to, valstybės susidūrė su nepakankamu pristatymu, pažeisdamos įsipareigojimus.

Tegai:
ES, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje