Vilniaus oro uostas

Atsistatydina Lietuvos oro uostų valdybos vadovas

(atnaujinta 18:22 2021.02.01)
Jo narystė valdyboje baigsis šią savaitę, naujo Lietuvos oro uostų valdybos nario atranka bus vykdoma artimiausiu metu teisės aktų nustatyta tvarka

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Atsistatydina Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas, praneša Lietuvos susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Pirmadienį Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis priėmė jo atsistatydinimą. Šliupo narystė valdyboje baigsis vasario 5 dieną.

Į šias pareigas praėjusiais metais jį paskyrė ankstesnis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Naujo Lietuvos oro uostų valdybos nario atranka bus vykdoma artimiausiu metu teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmininką iš likusių valdybos narių valdyba pati išsirinks tuoj pat po atsistatydinimo.

Bendrovė "Lietuvos oro uostai" valdo tris šalies oro uostus — Vilniaus, Kauno ir Palangos — ir plėtoja jų veiklą.

Anksčiau bendrovė paskelbė apie struktūrinius pokyčius, susijusius su koronaviruso pandemija ir jos sukelta krize. Kai kurie projektai bus sustabdyti ankstyvoje stadijoje, o nuo metų pradžios planuojama centralizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą. Bendrovė nori grąžinti keleivių srautą iki tokio lygio, koks buvo iki pandemijos. Manoma, kad 2021 m. keleivių srautas pasieks 50 proc. praėjusių metų lygio.

Tegai:
Lietuva, oro uostas
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (71)
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 00:54 2021.03.07)
Kita vertus, laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenka pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenka pažymėjo, kad pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją — 2022 metais Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenką cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenka išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", — sakė Vitrenka.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 01:03 2021.03.07)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės — tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", — sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", — teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją
Sraigtasparnių nešėjas Sevastopol, archyvinė nuotrauka

Papasakota apie Rusijos "Mistralių" ypatybes

(atnaujinta 07:54 2021.03.07)
Laivai-dokai (Prancūzijos sraigtasparnių nešėjų "Mistral" analogai) bus pirmieji šios klasės laivai, pastatyti Rusijoje

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Rusijos  sraigtasparnių nešėjai "23900", kurie bus Prancūzijos "Mistrals" analogai, laive galės gabenti iki 16 sraigtasparnių ir keturis bepiločius orlaivius, RIA Novosti sakė šaltinis laivų statybos pramonėje.

"Svarstoma dislokuoti "Kamov" projektavimo biuro sukurtus sraigtasparnius. Mes kalbame apie "Ka-52K" ir kitus modelius, įskaitant "Ka-27". Galingumas yra 15-16 mašinų regione. Be to, be pačių sraigtasparnių, planuojama pastatyti keturis bepiločius orlaivius", — sakė agentūros pašnekovas.

Gynybos ministerija jau seniai derino išvaizdos reikalavimus, o galutinis projektas "savo funkcionalumu tapo ne prastesnis, o gal net geresnis už "Mistrals", — sakė šaltinis.

2020 metų liepos 20 dieną Zalovo gamykloje Kerčėje, dalyvaujant Vladimirui Putinui, buvo nuleisti du projekto 23900 universalieji desanto laivai.

Laivai-dokai (Prancūzijos sraigtasparnių nešėjų "Mistral" analogai) bus pirmieji šios klasės laivai, pastatyti Rusijoje. Jų talpa bus 40 tūkstančių tonų.

Be sraigtasparnių nešėjų, Rusijoje šiandien statomi ir kiti desanto laivai, tame tarpe kuklesnėmis charakteristikomis pasižymintis projektas "11711 BDK".

Kaip RIA Novosti sakė laivų "Jantar" statyklos generalinis direktorius Ilja Samarinas, patobulintas projektas 11711 BDK, įmonėje pradėtas įgyvendinti 2019 metais, denyje galės gabenti mažiausiai du sraigtasparnius ir 300 jūrų pėstininkų desantines pajėgas.

Dviejų "Mistral" klasės sraigtasparnių nešėjų, kurių vertė 1,2 milijardo eurų, tiekimo sutartį iš pradžių 2011 metais pasirašė Prancūzijos DCNS / STX ir "Rosoboronexport". Pirmasis laivas, pavadintas "Vladivostok", turėjo būti perduotas Prancūzijai 2014 metų lapkričio mėnesį, tačiau dėl įvykių Ukrainoje ir sankcijų Rusijai įvedimo tuometinis šalies prezidentas Françoisas Hollande'as nusprendė sustabdyti susitarimą.

Tegai:
laivai, Rusija