Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Čmilytė-Nielsen iškėlė kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus

(atnaujinta 12:44 2021.02.02)
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad jai svarbus šio teisės eksperto įdirbis žmogaus teisių srityje, ir tai tik pirmieji, neoficialūs žingsniai

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, gavusi galutinį patvirtinimą iš prof. Vytauto Mizaro, kad jis sutinka kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, pristatė kandidatūrą opozicijos frakcijų seniūnams. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.

"Taip, informacija apie V. Mizarą į viešumą pateko anksčiau, tačiau aš laikiausi duoto žodžio, kad kandidatūros neaptarinėsiu viešai, kol nėra aiškaus sutikimo", — rašo ji.

Seimo pirmininkės įsitikinimu, Vilniaus universiteto profesorius, mokslų daktaras ne tik turi sukaupęs reikšmingą patirtį, bet ir įvertintas Lietuvos, Italijos valstybiniais apdovanojimais ir tinkamai papildytų Konstitucinio Teismo teisėjų gretas.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad jai svarbus šio teisės eksperto įdirbis žmogaus teisių srityje, ir tai tik pirmieji, neoficialūs žingsniai.

Kito etapo metu vyks oficialiosios procedūros. Seimas dėl kandidato skyrimo balsuotų po trijų mėnesių.

Tegai:
teisėjai, Konstitucinis Teismas, Seimas, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 18:05 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius "nedemokratinių" valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje", — sakė komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau šiais metais Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas diegiant 5G ryšį net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsėsi iki rugsėjo

(atnaujinta 16:29 2021.03.04)
Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Danijos jūrų administracijos (DMA) duomenimis, "Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip nurodoma agentūros svetainėje, "Nord Stream 2 AG" projekto operatorius pranešė, kad "Fortuna" vamzdyną prisijungs "Akademik Čerskij". Darbai ir toliau vyks prie Bornholmo salos.

Iš DMA pranešimo laivų judėjimas šioje srityje bus ribotas.

"Išsami informacija: iki 2021 metų rugsėjo pabaigos tarp 1) — 7) pozicijų bus nutiesti du dujotiekiai", — sakoma pranešime.

Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbai Danijos vandenyse bus vykdomi iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu "Gazprom" pareiškė, kad nėra tikslios "Nord Stream-2" statybos pabaigos datos, svarbu pati projekto pradžia.

Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje