Lietuvoje svarstoma galimybė leisti balsuoti paaugliams
(atnaujinta 18:34 2021.02.02)
Be to, Seimas svarsto galimybę leisti kandidatuoti į parlamentą žmonėms nuo 21 metų. Darbai šia kryptimi jau pradėtiVILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen surengė nuotolinį susitikimą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Luku Kornelijumi Vaičiaku, rašoma Seimo pranešime.
Susitikimo metu buvo aptarti jaunimo įgalinimo politikoje klausimai, tarp jų ir galimybė leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų ir balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų.
Seimo pirmininkė teigė, kad politikų ir jaunimo dialogas yra nepaprastai naudingas Lietuvos ateičiai. Jos nuomone, būtina didinti šios kategorijos piliečių dalyvavimą socialiniuose ir politiniuose procesuose.
"Šioje Seimo kadencijoje sieksime ne tik užbaigti jau pradėtą darbą dėl galimybės kandidatuoti į Seimą nuo 21 m., bet ir įtraukti kuo daugiau jaunimui aktualių klausimų", — sakė Čmilytė Nielsen.
Per susitikimą taip pat aptarta koronaviruso pandemijos situacija ir ilgalaikis jos poveikį jaunimui Lietuvoje.
"Sunkumai mokantis nuotoliniu būdu ir kitos koronaviruso pandemijos sukeltos aplinkybės jauno žmogaus gyvenime visgi lėmė, kad jaunimas tapo ta visuomenės grupe, kuri susiduria su daugiausia emocinės sveikatos problemų. Tai jau akivaizdžiai atsispindi aktualiuose visuomenės tyrimuose, tad turime užtikrinti, jog pagalba kiekvienam jaunam žmogui būtų pasiekiama ir veiksminga", — teigė Seimo pirmininkė.
Rinkimai Lietuvoje skirstomi į šalies ir savivaldos rinkimus. Nacionaliniu lygmeniu renkamas valstybės vadovas — Lietuvos prezidentas ir parlamento nariai. Savivaldybės lygiu (vietos savivaldose) renkami savivaldybių tarybų nariai.
Nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną sukako 18 metų, turi teisę rinkti savivaldybių tarybų narius.
Tegai:
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai
(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūraiVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.
"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".
Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".
Dulkys atleidžia NVSC vadovą Petraitį
(atnaujinta 17:33 2021.03.03)
SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo atleidžia Robertą Petraitį iš NVSC vadovo pareigųVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį iš pareigų.
Apie tai SAM vadovas pranešė trečiadienio spaudos konferencijoje.
"Vasario viduryje atlikau Petraičio tarnybinės veiklos metinį vertinimą. Aš įvertinau tą veiklą nepatenkinamai. Vadovas, kaip ir leidžia teisės aktais, kreipėsi į atitinkamą komisiją, tos komisijos išvados vakar, darbo pabaigoje gavau", — sakė ministras.
Dulkys teigė, kad gautos išvados "patvirtina jo matymą ir vertinimą". SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo Petraitį atleidžia iš NVSC vadovo pareigų.
Petraitis iš pareigų atleidžiamas nuo kovo 10-osios. Laikinai NVSC vadovo pareigas eis Giedrė Aleksienė, šiuo metu einanti NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.
NVSC vadovas sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su COVID-19. Petraitis savo ruožtu aiškino, kad situacija susidarė ne dėl NVSC kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.
Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministras nurodė Petraičiui trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jam tai padaryti atsisakius buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Kaip anksčiau pareiškė pats Petraitis, jo atleidimas iš užimamų pareigų yra politinis sprendimas, priimtas jau seniai, kai buvo nuspręsta, kad "reikia rasti kaltą". Be to, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl darbo organizavimo trūkumų nebuvo pagrįsta.
Petraitis eina NVSC direktoriaus pareigas nuo 2017 metų. Anksčiau jis ėjo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Į Uosto direkciją kreipęsis gyventojas nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas
VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos gyventojai skundžiasi problemomis, susijusiomis su Klaipėdos uosto veikla.
©
Photo : Facebook / AB "Vakarų laivų gamykla"
Kaip praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba, į administraciją kreipėsi gyventojas, kuris nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas.
Reaguodama į gautą gyventojo skundą dėl taršos, uosto direkcija sukvietė į nuotolinį pasitarimą atsakingas aplinkosaugos, NVSC institucijas, uosto krovos įmonės, gyventojų atstovus. Anot Uosto direkcijos vadovų, pasikartojanti taršos problema turi būti suvaldyta.
"Gyventojai skundžiasi – yra problema, kuri siejama su uosto veikla. Todėl, Uosto direkcijos nuomone, tai yra visų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, aplinkosaugą, taip pat ir uosto įmonių pareiga šią problemą spręsti. Kituose panašiuose uostuose taip pat yra kraunami tokie kroviniai, bet situacija yra suvaldoma. Todėl taršos sprendimo būdai pagal esamus reikalavimus ir normas turi būti atrasti ir Klaipėdoje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Uosto direkcija raštu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama skubiai paimti mėginius ir nustatyti, ar tarša susijusi su uosto veikla.