VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį panaikino ankstesnės Vyriausybės ekonomikos DNR planą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vyriausybės posedyje buvo patvirtintas Finansų ministerijos pateiktas nutarimas "Dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo" pripažinimo netekusiu galios". Antruoju nutarimu "Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų", tvirtinama nauja projektų vertinimo, atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už veiksmų ir projektų įgyvendinimo rezultatus tvarka bei tvirtinimas įgyvendintinų projektų sąrašas.
Šiais nutarimais Vyriausybė dekonstruoja buvusį Ateities ekonomikos DNR planą, kuriame buvo suplakti 4 skirtingi finansavimo šaltiniai — buvusi ES struktūrinių fondų perspektyva, būsima finansinė perspektyva, valstybės biudžetas ir dar tik planuojamas EK įrankis — Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas.
"Ekonomikos gaivinimo fondo lėšų planavimas juda į priekį ir mūsų tikslas tas lėšas skirti ne trinkelėms, o skirti reformoms, apie kurias Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai minėjo ne kartą. Tad geros idėjos ir projektai priemonių plane ras savo vietą, o lėšos bus suplanuotos taip, kad jos padėtų Vyriausybei įgyvendinti savo programą", — sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
"Didžiąją garsiojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir buvusio valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų, o jų įtraukimas į planą buvo visiškai dirbtinis ir neturėjo jokios reikšmės. Šie projektai jau beveik įgyvendinti iš buvusios finansinės perspektyvos ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs", — teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė taip pat primena, kad vietoje metams buvusios Vyriausybės suplanuotų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo projektų už 866 mln. eurų, dabar yra rengiamas ilgalaikis 2021-2026 m. planas už 2,225 mlrd. eurų.
"Projektai iš šio finansinio šaltinio pirmiausia turės atitikti Vyriausybės programą, taip pat bus vertinama, ar jie yra suderinami su Europos Komisijos numatytais kriterijais, ir jei taip — atsidurs šiuo metu rengiamame nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo plane. Tuomet vasario-kovo mėnesiais derinsime nacionalinį planą derinsime su socialiniais partneriais, jis bus pateiktas Komisijai, o vėliau bus įtrauktas ir į biudžetą balandžio mėnesį", — sakė Skaistė.
Vyriausybė taip pat pažymi, kad iš buvusio DNR plano lieka 7 projektai: 6 projektai, kurių sutartys jau pasirašytos ir kurie numatyti finansuoti iš būsimosios 2021–2027 m. Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, bei tarptautinis projektas — Trijų jūrų fondo iniciatyva. Jie bus įgyvendinami vadovaujantis nauja patvirtinta ES fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarka.
Projektai, kurie buvo numatyti finansuoti iš ES būsimosios perspektyvos ar valstybės biudžeto lėšų, tačiau nėra pasirašytos jų įgyvendinimo sutartys, bus peržiūrėti, ar atitinka Vyriausybės programą ir Nacionalinį pažangos planą ir bus įgyvendinami bendra tvarka.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka, pranešė RIA Novosti.
Sausio pabaigoje Vitrenka pažymėjo, kad pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.
"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją — 2022 metais Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenką cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.
Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.
Vitrenka išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.
"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", — sakė Vitrenka.
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.
Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.
"Būsimame dokumente matau daug vertės — tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", — sakė premjerė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.
"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", — teigia Šiugždinienė.
Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.
Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas.
Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.
Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.
Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.
1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);
1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;
1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;
1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);
1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);
1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;
1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;
1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);
1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);
1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;
1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);
2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).