Gedimino pilis žiemą

Lietuva palaikė opozicijos televizijos kanalų blokavimą Ukrainoje

(atnaujinta 09:54 2021.02.04)
Anksčiau Zelenskio atstovė pareiškė, kad apribojimai yra susiję su neva patvirtintu šių kanalų finansavimu iš Rusijos. Ji nepateikė jokių įrodymų. Kremlius paneigė šį teiginį

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva ir Estija palaikė opozicinių televizijos kanalų "ZIK", "NewsOne" ir "112 Ukraine" blokavimą.

Antradienį Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl sankcijų taikymo "Opozicijos platformos — Už gyvybę" deputatui Tarasui Kozakui ir jo televizijos kanalams. Jiems buvo liepta nutraukti transliaciją. Televizijos kanalai šį sprendimą laiko "politiniu kerštu" ir žodžio laisvės pažeidimu šalyje.

Lietuvos ambasada Ukrainoje sureagavo į blokadą.

"Lietuva remia laisvą ir demokratinę Ukrainą, jos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir Ukrainos pastangas apsiginti nuo Rusijos dezinformacijos ir hibridinės agresijos", — Twitter'yje pranešė diplomatinė atstovybė.

Estijos ambasada Ukrainoje teigė "suprantanti ir palaikanti" veiksmus, kurių ėmėsi Ukrainos valdžia kovodama su priemonėmis, kurios tariamai nukreiptos "prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą".

Anksčiau Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julija Mendel sakė, kad sankcijos "neturi nieko bendro su žodžio laisvės suvaržymais" ir yra susijusios su neva patvirtintu šių kanalų finansavimu iš Rusijos. Ji nepateikė jokių įrodymų. Savo ruožtu Zelenskis teigė, kad šį sprendimą priimti jam buvo nelengva. Pasak jo, Ukrainos valdžia "palaiko žodžio laisvę, bet ne propagandą, kurią finansuoja šalis agresorė".

Maskva pasmerkė kanalams taikomas sankcijas. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad žiniasklaidos veiklos ribojimas ar uždraudimas prieštarauja tarptautinėms normoms. Jis taip pat paneigė tvirtinimus, kad Maskva palaikė kanalus.

"Rusijos grėsmės" mitas

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
televizijos kanalas, Lietuva, Ukraina
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 13:02 2021.03.06)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės – tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", – sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", – teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją
Klaipėdos uostas

Su Baltarusijos bendrove susijusi įmonė pralaimėjo Lietuvos teisme

(atnaujinta 17:19 2021.03.05)
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismo sprendimas neskundžiamas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės "Tūrinių krovinių terminalas" skundą, remdamasis vyriausybės draudimu plėsti Klaipėdos uoste.

Kovo 3 dieną teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad ginčijamas punktas buvo teisingas ir pagrįstas, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sprendimas neskundžiamas.

"Birių krovinių terminalas" ir "Nemuno terminalas" veikia Klaipėdos jūrų uoste, didžioji dalis šių įmonių akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovitskiui.

Registrų centro duomenimis, Udovitskis valdo 70 procentų birių krovinių terminalo akcijų, o likusius 30 procentų valdo "Belaruskalij".

Dar 2019 metų rudenį Lietuvos konservatoriai paprašė vyriausybės paaiškinti, ar padidės Minsko įtaka strategiškai svarbiam Lietuvos nacionaliniam saugumui Klaipėdos uoste.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

Policija parodė, kaip pardavėja susigrūmė su ginkluotu plėšiku video

(atnaujinta 14:09 2021.03.06)
Nepilnametis manė, kad moteris išsigąs ginklo ir atiduos jam pinigus iš kasos ir nesitikėjo jos drąsios reakcijos

Mažeikiuose ginkluotas nepilnametis bandė apiplėšti parduotuvę, tačiau pardavėja neišsigando ir puolė plėšiką. Vaizdo įrašą Šiaulių policija paskelbė "YouTube".

Incidentas įvyko vasario 19 dieną. Rengdamasis kovo mėnesį paminėti savo įžengimą į pilnametystę, jis nusprendė prasimanyti pinigų, ištuštindamas parduotuvės kasą. 

Parduotuvę pasirinkęs atsitiktinai, minėtos dienos vakarą jis, užsidengęs veidą kauke, kaip ir priklauso epidemijos sąlygomis, nužingsniavo į parduotuvę. Pistoletu pašaudyti nepavyktų, nes jis nebeturėjo nei nuleistuko, nei šovinių dėtuvės.

"Parduotuvėje nepilnametis išsitraukė pistoletą ir, sušukęs "apiplėšimas", nukreipė jį į pardavėją. Moteris nuspaudė pavojaus mygtuką ir puolė plėšiką, stengdamasi atimti ginklą bei nuplėšti nuo veido kaukę". 

Tokios reakcijos šis nesitikėjo. Apstulbęs, kad pardavėjos neišgąsdino ginklas, ir išsigandęs, kad tuoj tuoj gali pasirodyti policijos pareigūnai, jaunasis nusikaltėlis spruko pro duris.

Nei policijos pareigūnai, nei apsaugos tarnyba tą vakarą nepasirodė, nes apsaugos iškvietimo mygtukas nesuveikė. Informacija apie įvykį pareigūnus pasiekė tik kitos dienos popietę.

Pareigūnai dėl plėšimo pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ėmėsi priemonių įtariamajam nustatyti. Buvo atliktas didžiulis analitinis darbas, naudotos kriminalinės žvalgybos priemonės ir po savaitės kriminalistai pasibeldė į įtariamojo namų duris. Vaikinas atsidūrė areštinėje.

Tegai:
policija