Ukrainos TV kanalų logotipai

Ekspertas: persekiodama žiniasklaidą Ukraina aplenks Baltijos šalis

(atnaujinta 15:21 2021.02.04)
Ukraina imasi precedento neturinčių žingsnių, parodydama demokratijos ir liberalizmo sąvokų aiškinimo platumą, mano politologas Vladimiras Kornilovas

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Politologas Vladimiras Kornilovas interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad Ukraina perima Baltijos šalių, kurios jau seniai yra "čempionės", persekiodamos rusakalbę žiniasklaidą, patirtį.

"Baltijos šalys ilgą laiką buvo čempionės, kol pasirodė Ukraina, persekiojant Rusijos kanalų žurnalistus ten, namuose. Dabar taip, žinoma, Ukraina žengia precedento neturinčius žingsnius, parodydama mums visą demokratijos ir liberalizmo sampratos platumą. <...> Ukrainoje, pasirodo, galima taip elgtis, Ukrainoje tai yra demokratija, kai nereikia teismo, kad paprasčiausiai uždraustum nepageidaujamą žiniasklaidą. Ta pati liberali diktatūra, griežčiausia ir totalitariškiausia, kokią tik galima įsivaizduoti, įgauna pagreitį įvairiose šalyse, ypač posovietinėse. Tai, dėl ko tie patys liberalai ir demokratai kovojo būdami opozicijoje, jie visa tai daugiau nei blokuoja", — pareiškė jis.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl sankcijų taikymo "Opozicijos platformos — Už gyvybę" deputatui Tarasui Kozakui ir jo televizijos kanalams. Jiems buvo liepta nutraukti transliaciją. Televizijos kanalai šį sprendimą laiko "politiniu kerštu" ir žodžio laisvės pažeidimu šalyje.

 

Tegai:
televizijos kanalas, Ukraina
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Nėščia moteris

17-metė mergina apie nėštumą sužinojo likus kelioms minutėms iki gimdymo

(atnaujinta 16:08 2021.03.08)
Gydytojų teigimu, pilvo nebuvo dėl vaisiaus buvimo vietos, o mėnesinės nutrūko, tačiau mergina to nepastebėjo dėl nereguliaraus kraujo išskyrimo

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Didžiosios Britanijos Perto (Škotija) miesto gyventoja apie savo nėštumą sužinojo likus kelioms minutėms iki gimdymo. Ji pasakojo savo istoriją leidiniui "Daily Record".

2018 metų gruodį 17-metės Siobhan Buchanan motina pastebėjo, kad jos dukters veidas ištinęs ir atsirado spuogai. Ji įtarė, kad mergina yra nėščia, tačiau ta nepatikėjo. Siobhan teigė, kad tai neįmanoma, nes ji kruopščiai saugosi. Be to, nebuvo jokių kitų požymių: mėnesinės nesiliovė ir pilvas neaugo. Nėštumo testai taip pat rodė neigiamus rezultatus.

Po trijų mėnesių Siobhan pradėjo skaidėti nugarą. Iš pradžių ji galvojo, kad tai dėl nepatogios kėdės darbe, tačiau skausmas sustiprėjo. Kitą dieną jos savijauta taip pablogėjo, kad teko kviesti greitąją pagalbą.

"Buvau šokiruota, kai ligoninė mane iškart išsiuntė į gimdymo skyrių ir atliko ultragarsinį tyrimą", — prisimena ji. Motinos įtarimai pasirodė teisingi: mergina buvo nėščia, o nugaros skausmas buvo susijęs su artėjančiu gimdymu.

Po kelių minučių Siobhan pagimdė sveiką sūnų, kuris svėrė 2,4 kilogramo.

"Negalėjau patikėti, kad devynis mėnesius nešiojau vaiką, to net nežinodama", — prisipažįsta ji.

Gydytojų teigimu, pilvo nebuvo dėl vaisiaus buvimo vietos, o mėnesinės vis tiek nutrūko, tačiau mergina to nepastebėjo dėl nereguliaraus kraujo išskyrimo.

Tegai:
nėštumas