Buvęs miško brolis Albinas Kentra

Lietuvos finansų ministerija susirūpino dėl iškeldinamo "miško brolio" likimo 

(atnaujinta 15:38 2021.03.02)
Ministerija pažymi, kad bandys rasti sprendimą per "Turto banką"

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik.  Lietuvos finansų ministerija pažadėjo padėti buvusiam "miško broliui", Laisvės premijos laureatui Albinui Kentrai, kuriam teismas liepė išsikraustyti iš jo užimamo pastato. Apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Finansų ministerija pažymi, kad bandys rasti sprendimą per pavaldžią viešąją įstaigą — "Turto banką", kad "Miško brolių" draugijos, kuriai vadovauja Kentra, veikla galėtų tęstis.

"Suprantame visuomenės susirūpinimą dėl draugijos "Miško broliai" veiklos, todėl bus dedamos pastangos surasti sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą draugijos veiklą. Esame dėkingi Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, Laisvės premijos laureatui Kentrai už jo viso gyvenimo darbus, todėl sprendimo ieškosime neatidėliotinai", — teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2019 metais Kentra gavo Laisvės premiją, turinčią abejotiną istorinę vertę. Šis apdovanojimas kartais skiriamas Lietuvoje už abejotinus pasiekimus, kurie neturi nieko bendra su laisve. 2018 metais premija buvo skirta septyniems "partizanams", o 2020 metais — buvusiai Baltarusijos kandidatei į prezidentus Svetlanai Tichanovskajai.

Premiją taip pat gavo buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariu.

1949 metais jis atvyko į JAV, gavo Amerikos pilietybę ir, remiantis oficialiais duomenimis, dirbo Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūroje.

Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" 1940–1950 metais buvo nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios šalyje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis nusiteikusių prieš tarybinį režimą stojo į nacistinės Vokietijos pusę. Manoma, kad kai kurie "miško broliai" dalyvavo civilių ir komunistų partijos darbuotojų žudyme.

Tegai:
miško broliai
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys