Žozepas Borelis, archyvinė nuotrauka

"Jei norime tapti pasauliniu žaidėju": Borelis ragina užmegzti dialogą su Rusija

(atnaujinta 16:57 2021.02.04)
Jo nuomone, Europos Sąjungai reikia dialogo su Rusija, kad ji galėtų būti pasaulinė veikėja ir paveikti padėtį Sirijoje, Libijoje, Kalnų Karabache, Baltarusijoje ir Ukrainoje

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Rusija išlieka pagrindine ES partnere, su kuria būtina palaikyti dialogą, jei ES iš tikrųjų nori tapti pasauline žaidėja, prieš savo vizitą Maskvoje, kuris prasideda ketvirtadienį, savo tinklaraštyje rašė ES diplomatas Žozepas Borelis. 

Rusijos URM
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Rusija išlieka kaimynė ir svarbi partnerė, su kuria turime palaikyti dialogą, jei iš tikrųjų norime tapti pasauliniu žaidėju", — cituoja Europos diplomatijos vadovą RIA Novosti

Jis pridūrė, kad bendradarbiavimas su Rusijos Federacija taip pat reikalingas tam, kad galėtume paveikti situaciją "tokiuose Europos Sąjungos saugumui svarbiuose regionuose kaip Sirija, Libija, Kalnų Karabachas, Baltarusija ir Ukraina". "Tai yra mano vizito tikslas", — pabrėžė Borelis. 

Tuo pat metu vyriausiasis Europos Sąjungos diplomatas pripažino, kad į Maskvą važiuoja "sunkioje padėtyje". 

"ES pasmerkė Aleksejaus Navalno areštą jam grįžus į Rusiją sausio 17 dieną, taip pat vasario 2 dienos teismo sprendimą ir ragina jį paleisti. Mes taip pat ir toliau raginame Rusijos valdžios institucijas skubiai ištirti pasikėsinimą jį nužudyti", — aiškino Borelis.

Jis pridūrė, kad ES taip pat nerimauja dėl "smurtinių ir masinių protestuotojų represijų pastarosiomis savaitėmis, kas patvirtina mažėjančią opozicijos veiklai skirtą erdvę Rusijoje". 

ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai Žozepo Borelio vizitas į Maskvą vyks vasario 4–6 dienomis. Viešėdamas Rusijos sostinėje Borelis susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, taip pat su Rusijos visuomeninių organizacijų atstovais. Jis planuoja aptarti kovą su koronavirusu, Irano dokumentų rinkinį, Ukrainą ir situaciją aplink Aleksejų Navalną. Borelio spaudos tarnyba taip pat pranešė, kad vizito išvakarėse jis palaikė ryšius su "Navalno komanda" dėl galimo Europos diplomatijos vadovo ir Rusijos opozicionieriaus susitikimo organizavimo. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį, vasario 1 dieną, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema yra "lyg nukopijuoti". Savo ruožtu Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Vakarų diplomatų ir Vakarų užsienio reikalų ministerijų elgesį situacijoje, kai vyko teismo procesas dėl Navalno, pavadino politinių parodomųjų renginių grandine. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Navalnas buvo hospitalizuotas Omske rugpjūčio 20 dieną, kai sunegalavo lėktuve, skrisdamas iš Tomsko. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai pagrindinę diagnozę įvardijo kaip medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta. Vėliau jis buvo nuskraidintas į Vokietiją, kur atliko reabilitacijos kursą. 

Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo gydytojus, teigė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas cheminio karo agentų grupės "Novičiok" medžiaga. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų šios situacijos prašymą: per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris prašymus teisinės pagalbos dėl situacijos su Navalnu, į juos negauta atsakymų. 

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. 

FRG valdžia anksčiau neneigė, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" karinio apnuodijimo agento. 

Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną Šeremetjeve, grįžus iš Vokietijos. Jis buvo nuvežtas į policijos skyrių Chimkų mieste, arčiausiai oro uosto esančiame dideliame mieste, kur kitą dieną Chimkų miesto teismas išvažiuojamojoje sesijoje įkalino Navalną 30 parų. 

Raudonoji aikštė
© Sputnik / Виталий Белоусов

Pasak Rusijos Federacijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos, Navalnas buvo sulaikytas už bandomojo laikotarpio pažeidimą kaip sąlyginai nuteistas "Yves Rocher" byloje. Vasario 2 dieną teismas pakeitė Navalno atidėtą bausmę realia pagal 2014 metų bendrovės "Yves Rocher" lėšų grobstymo bylą.

Nesankcionuotos protesto akcijos vyko sausio 23 dieną skirtinguose Rusijos miestuose ir tęsėsi iki 31 dienos, nepaisant daugybės valdžios perspėjimų, taip pat vasario 2 dieną po teismo sprendimo dėl Navalno. 

Anksčiau Peskovas protestų organizatorius vadino provokatoriais. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau "viskas, kas peržengia įstatymų ribas, yra ne tik neproduktyvu, bet ir pavojinga", tuo labiau "jokiu būdu negalima stumti į priekį nepilnamečių". Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas anksčiau išreiškė nuomonę, kad žmonių išvedimas pandemijos metu į nekoordinuotus veiksmus yra "itin ciniškas", nes "padėtis šalyje ir pasaulyje yra tokia, kad bet koks didelis žmonių susibūrimas yra pavojingas". 

Tegai:
Aleksejus Navalnas, ES, Rusija
Dar šia tema
Landsbergio debiutas. Kodėl Lietuva iškrenta iš europinio konteksto?
Rusija yra pasirengusi padėti ES gaminant vakcinas nuo COVID-19
Rusija tikisi, kad po Borelio vizito į Maskvą santykiai su ES pagerės
Vakar Rusija, rytoj Kinija — Lietuva keičia saugumo politikos prioritetus?
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Modernos vakcina

Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras

(atnaujinta 08:39 2021.03.09)
Iš viso Panevėžyje pirma vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyti 6195 gyventojai, antra vakcinos dozė suleista 3176 panevėžiečiams

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Panevėžyje pirmadienį veiklą pradėjo vakcinavimo centras, praneša miesto savivaldybė.

Centras veikia  Laisvės a. 18, buvusiose banko "Swedbank" patalpose.  Skaičiuojama, kad per dieną bus galima aptarnauti iki 1000 panevėžiečių.

"Džiaugiuosi, kad Panevėžyje duris atvėrė vakcinacijos centras, leidžiantis užtikrinti profesionalų ir saugų vakcinavimo procesą. Tikiu, kad dauguma mūsų jau suprato koronaviruso grėsmę ir skiepų būtinumą, tad skatinu visus ir toliau daryti viską, kad apsaugotumėte save ir kitus", – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Į vakcinavimo centrą skiepytis asmenys kviečiami pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas grupes, taip pat tie asmenys, kurie laukia antrojo skiepo. Šiuo metu Panevėžyje skiepijami 80 m. ir vyresni asmenys. 

Kad susiformuotų imunitetas COVID-19 ligai, skiepą reikia pakartoti. Pasiskiepijus "Pfizer" vakcina turi būti praėjusi 21 diena, "Moderna" – 28 dienas, "AstraZeneka" – 12 savaitės. 

Iš viso Panevėžyje pirma vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyti 6195 gyventojai – 1572 vyrai ir 4623 moterys. Antra vakcinos dozė suleista 3176 panevėžiečiams – 590 vyrų ir 2586 moterims.

Siekiant išvengti infekcijos plitimo, gyventojų prašoma atvykti skiepytis tik užsiregistravus ir tik 10 minučių anksčiau nei skiepijimui yra paskirtas laikas. Būtina nepamiršti asmens dokumento. Rekomenduojama apsirengti tokiais drabužiais, kad būtų galima lengvai paruošti ranką skiepijimui. Vakcinavimo centre veikia įrengta skiepijimo zona, prireikus vietoje atliekami grietieji antikūnų serologiniai testai. 

Pasiskiepijus gyventojai kviečiami bent 15 min. ramiai pasėdėti specialiai tam paruoštoje zonoje, kur prireikus vietoje kvalifikuotą pagalbą suteiks Panevėžio greitosios medicinos pagalbos medikai.

Tegai:
vakcinacija, Panevėžys
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvą pasiekė dvyliktoji "BioNTech & Pfizer" vakcinų nuo COVID-19 siunta
Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"
"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo