Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova Tokijaus pritarimą Lietuvos revizionizmui pavadino dirgikliu Rusijai 

(atnaujinta 09:37 2021.02.05)
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pažymėjo, kad Japonijos diplomatija leidosi įtraukiama į Lietuvos politinius žaidimus

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Japonijos pritarimas Lietuvos istoriniam revizionizmui gali neigiamai paveikti dvišalius Maskvos ir Tokijaus santykius, sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Zacharova atkreipė dėmesį į bendrą Lietuvos ir Japonijos užsienio reikalų ministrų straipsnį Izraelio laikraštyje "The Jerusalem Post" apie japonų diplomatą Čiunę Sugiharą, kuris Antrojo pasaulinio karo pradžioje išgelbėjo tūkstančius žydų nuo nacių.

"Deja, turime pripažinti, kad tokią svarbią progą — Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną — Lietuvos ir Japonijos ministrai panaudojo iškreiptai Antrojo pasaulinio karo įvykių, TSRS kaltinimų, kaip jie rašė, okupavus Lenkiją ir Baltijos šalis 1939–1940 metais, vizijai plėtoti", — cituoja jos žodžius TASS.

Zacharova taip pat pridūrė, kad Japonijos diplomatija leidosi įtraukiama į Lietuvos politinius žaidimus.

"Jei šiuo klausimu su Lietuva apskritai viskas aišku, tai Tokijaus istorinė trumparegystė yra itin netikėta. Mes norėtume perspėti kolegas iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos, kad tolesnis solidarumas su Lietuvos istoriniu revizionizmu gali tapti dirgikliu mūsų dvišaliams santykiams", — sakė ji.

Zacharova pridūrė, kad Rusijos ambasada Tokijuje jau pateikė išsamų komentarą šia tema, o Maskva tikisi, kad "Jerusalem Post" jį paskelbs.

Holokaustas Lietuvoje

Lietuvos politikai apskritai gana dažnai kaltina Tarybų Sąjungą, kurdami šalies, kuri esą "okupavo" Lietuvą, įvaizdį.

Tuo tarpu, pasak "dvigubo genocido" teorijos šalininkų, žydų tauta buvo kalta dėl "sovietinės okupacijos" ir todėl holokaustas buvo arba pateisinamas, arba neišvengiamas.

Interviu "Sputnik Lietuva" istorikas Vadimas Truchačiovas priminė, kad skirtingai nei vokiečiai, lietuviai neatgailavo dėl karo metu įvykdytų nusikaltimų, o dabartinė valdžia bando pateisinti žmones, dalyvavusius žydų naikinime.

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu vietinė žydų bendruomenė, kuri buvo laikoma viena didžiausių Europoje, buvo praktiškai sunaikinta. Žuvo apie 220 tūkstančių žmonių. Su naciais bendradarbiavę lietuviai dalyvavo žydų tautos naikinime.

Tačiau Lietuvoje kai kurie nacių kolaborantai yra laikomi "nacionaliniais didvyriais", o Lietuvos valdžia jų nusikaltimų nepripažįsta.

Tegai:
Japonija, Rusija, Lietuva
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 00:54 2021.03.07)
Kita vertus, laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenka pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenka pažymėjo, kad pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją — 2022 metais Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenką cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenka išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", — sakė Vitrenka.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 01:03 2021.03.07)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės — tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", — sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", — teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją
kovo 7-osios šventės

Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienos

Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.

Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.

Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje

1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);

1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;

1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;

1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);

1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);

1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;

1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;

1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;

2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

Kovo 7-oji pasaulio istorijoje

1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);

1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);

1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;

1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;

1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);

2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai