Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:34 2021.02.05)
Šalys aptarė galimą JAV paramą nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės projektams Baltarusijoje, "ilgalaikės ekonominės paramos Baltarusijai programas", taip pat oficialų Tichanovskajos vizitą JAV ir susitikimų programą

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos lyderė, buvusi kandidatė į šalies prezidentus Svetlana Tichanovskaja aptarė su Džiule Fišer (Julie Fisher), paskirta JAV ambasadore Minske, taškines Baltarusijos valdžios institucijoms skirtas sankcijas ir jos vizitą į JAV, kuris atidėtas dėl pandemijos, praneša buvusios kandidatės spaudos tarnyba.

2020 metų gruodžio pabaigoje Fišer buvo prisaikdinta kaip JAV ambasadorė Baltarusijoje, tačiau ji dar neatvyko į Minską. Šalies ambasadoms vadovauja patikėtiniai, po to, kai 2008 metais JAV ir Baltarusija abipusiškai atšaukė ambasadorius. Šią savaitę Fišer Varšuvoje susitiko su Baltarusijos opozicijai atstovaujančios Koordinacinės tarybos prezidiumo nariu Pavelu Latuška, kad aptartų politinę krizę respublikoje ir galimą Vašingtono paramą. Ketvirtadienį ji susitiko su Tichanovskaja, apie pokalbio detales nepranešta.

"Džiuli Fišer lankosi Vilniuje, vasario 4 dieną ji susitiko su Svetlana Tichanovskaja, taip pat su Tichanovskajos biuro tarptautinių ryšių skyriumi", — rašoma spaudos tarnybos "Telegram".

Kaip pažymima pranešime, susitikime šalys aptarė kalinių, kuriuos žmogaus teisių aktyvistai pripažino politiniais, paleidimo klausimą. Pažymima, kad buvusi kandidatė "paragino JAV imtis skubių priemonių kaliniams paleisti".

Be to, Tichanovskaja ir Fišer aptarė, kaip efektyviau įgyvendinti JAV priimtą "Baltarusijos demokratijos aktą" ir ESBO Maskvos mechanizmą.

"Tichanovskaja atkreipė dėmesį į taškinių sankcijų prieš įmones, organizacijas ir "pinigines" [verslininkų, kuriuos opozicija laiko artimus dabartiniam prezidentui — Sputnik], Lukašenką, poreikį. Tichanovskajos teigimu, JAV turėtų dirbti kartu su Didžiąja Britanija, ES ir Kanada", — sakoma pranešime.

Taip pat šalys aptarė galimą JAV paramą nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės projektams Baltarusijoje, "ilgalaikės ekonominės paramos Baltarusijai programas", taip pat oficialų Tichanovskajos vizitą JAV ir susitikimų programą. "Vizitas kol kas buvo atidėtas dėl pandemijos", — rašoma pranešime.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
JAV, sankcijos, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (583)
Dar šia tema
Tichanovskaja sudalyvavo "Liublino trikampio" susitikime
Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai
Politologas: Lietuva tikisi, kad Tichanovskaja grąžins išėjusį Baltarusijos tranzitą
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys