Lietuvos kariai

Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas

(atnaujinta 12:52 2021.02.05)
NSGK vadovas eilinį kartą Vašingtoną pavadino Lietuvos "saugumo garantu" ir pagrindiniu sąjungininku gynybos srityje

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas su JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Adamu Smitu (Adam Smith) aptarė bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus. Apie tai jis rašė savo "Facebook" paskyroje.

Politikas eilinį kartą Vašingtoną pavadino Lietuvos "saugumo garantu" ir pagrindiniu sąjungininku gynybos srityje. Jo nuomone, amerikiečių buvimas šalyje yra "pagrindinis atgrasymo veiksnys".

"Palaikome JAV lyderystę NATO ir nematome jokių alternatyvų šiam aljansui, o bet kokie bandymai juos kurti europiniu lygiu mano įsitikinimu tik susilpnintų Baltijos regiono ir visos Europos saugumą. Mūsų nacionalinis interesas, kad JAV ir toliau išliktų ne tik viso laisvo pasaulio lydere, bet ir didžiausia galybe pasaulyje", — rašė Seimo narys.

Kasčiūnas priminė, kad Lietuva skiria 2 proc. BVP krašto apsaugai ir planuoja padidinti finansavimą iki 2,5 procento.

"Lietuvos prioritetas įsigijimus krašto apsaugos srityje visų pirma vykdyti iš JAV gynybos pramonės, kuri yra šiuolaikiškiausia pasaulyje", — sakė jis.

Politikas išreiškė viltį, kad Amerikos karių dalyvavimas NATO rytų flange tik sustiprės, taip pat paskelbė apie savo pasirengimą priimti JAV karius Lietuvoje.

Pasak Kasčiūno, Smitas buvo paprašytas atkreipti dėmesį į Baltijos saugumo iniciatyvos svarstymą Kongrese, kuri apima ženklias investicijas į Baltijos valstybių karinius pajėgumus, gynybos infrastruktūrą, ir paremti siūlymus, kad ši iniciatyva būtų įtraukta į JAV biudžeto ir nacionalinės gynybos įstatymus.

"Taip pat informavau apie tai, kad Lietuva (ir tam Seimo NSGK skiria ypatingą dėmesį) ribos komunistinės Kinijos investicijas į strateginius objektus, nebus net diskusijos apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšį bei dirbsime ranka rankon su JAV šioje srityje", — pridūrė politikas.

Požiūris į Kinijos investicijas

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" šiais metais Lietuvai. Kaip teigė konservatorius, "Lietuvos interesai sutampa su JAV saugumo interesais, todėl santykiai su Kinija turi būti vertinami atitinkamai".

Kinijos kompanijos keletą kartų buvo įvardijamos kaip "grėsmė nacionaliniam saugumui". Šios savaitės pradžioje Lietuvos asociacija "Sąjūdis prieš Astravo AE" paprašė NSGK įvertinti energijos perdavimo bendrovės "Litgrid" organizuotą konkursą ir vienos, susijusios su Kinija, įmonės dalyvavimą strateginiuose energetikos projektuose Lietuvoje.

Kaip anksčiau pažymėjo interviu Sputnik Lietuva sinologas, profesorius, Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos mokyklos vadovas Andrejus Karnejevas, Baltijos šalys bando įtikti JAV, kurios konkuruoja su Kinija. Todėl jau ne pirmą kartą Lietuvoje neigiamai kalbama apie Kinijos kompanijas ir apskritai Pekino politiką.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
kariai, Europa, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys