ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė papasakojo, ar Lietuva įsigis rusišką vakciną "Sputnik V"

(atnaujinta 20:06 2021.02.05)
Anksčiau Maskvoje viešintis ES diplomatijos vadovas pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos "Sputnik V", nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra, penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Atsakydama į žurnalistų klausimą apie rusišką vakciną, ministrė pažymėjo, kad jos Lietuva įsigyti neketina.

"Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra — red.) tikrai nėra vertinusi jos", — spaudos konferencijoje teigė  Šimonytė.

Anksčiau penktadienį Maskvoje viešintis Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra patvirtins Rusijoje sukurtos vakcinos "Sputnik V" efektyvumą ir artimiausiu laiku ji bus naudojama ES. Jis taip pat "Sputnik V" vakciną pavadino "gera žinia žmonijai".

Vakcina Sputnik V
© Sputnik / Сергей Аверин

Žurnalistams paklausus, ar Lietuva tokiu atveju įsigytų rusišką vakciną, premjerė atsakė, kad nenori vadovautis prielaidomis.

"Atsiprašau, bet negaliu vadovautis prielaidomis, todėl, kad EMA sprendžia dėl to, kokia vakcina turi būti patvirtinta, o ne ponas Borrelis. Ir daugiau komentarų negu pasakiau šia tema nebus, nes tikrai "Sputnikas" nėra ta vakcina, kurią mes esame įtraukę į savo vakcinavimo portfelį", — sakė Šimonytė.

Pernai rugpjūtį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo COVID-19, kurią sukūrė Gamalėjaus centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".

Mokslinis žurnalas "The Lancet" neseniai paskelbė klinikinių tyrimų trečiojo etapo "Sputnik V" rezultatus, patvirtindami jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Trečiajame klinikinių tyrimų etape "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas buvo aukštas — vakcinos efektyvumas buvo 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų.

Rusijos tiesioginių investicijų fondas sausio mėnesį pateikė prašymą įregistruoti "Sputnik V" vakciną ES. 

Tegai:
Lietuva, Sputnik V, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1500)
Dar šia tema
Per parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 atvejai
Lietuvoje nacionaliniu mastu bus pradėti COVID-19 mutacijų tyrimai
Žiniasklaida: Vakarus nustebino Rusijos vakcina "Sputnik V"
Graikijos laikraštis paragino vyriausybę skubiai įsigyti "Sputnik V"
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1500)
JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

Pamokys demokratijos. JAV apsisprendė dėl intervencijos metodų

(atnaujinta 19:24 2021.03.06)
Amerikiečiai nebesiruošia kovoti už demokratiją. Laikas parodė, kad intervencijos ir autoritarinių lyderių nuvertimas yra neveiksmingi

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vašingtonas iš to pasimokė ir planuoja pakeisti pasaulį, pradedant nuo savęs. Kaip ketina elgtis JAV dabar, aiškinos RIA Novosti autorė Sofjia Melničiuk.

Nauji laikai — nauji būdai

Pirmoji oficiali valstybės sekretoriaus Entoni Blinkeno kalba Valstybės departamente, nors ir vyko tuščioje salėje, sukėlė ažiotažą. Pusvalandžiui Amerikos diplomatijos vadovas vardijo pagrindines užsienio politikos kryptis, kurios netrukus bus įtvirtintos nacionalinio saugumo strategijoje.

Konstitucijos prospektas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Beveik viskas, ką pasakė Blinkenas, nėra nauja: tiek jis, tiek prezidentas Džo Baidenas pastaraisiais mėnesiais tai išreiškė ne kartą. Vis dėlto kažkas patraukė akį.

"Mūsų požiūris pasikeis, — paskelbė valstybės sekretorius. — Mes nestumsime demokratijos per brangias karines intervencijas ar bandymus jėga nuversti autoritarinius režimus. Tokie metodai, nors ir buvo naudojami su geriausiais ketinimais, nieko gero nedavė, pripažino jis. Be to, žodžiai "demokratijos stumimas" įgavo neigiamą atspalvį ir net patys amerikiečiai jais jau nebepatiki.

Pasaulis pasikeitė, o naujomis sąlygomis Vašingtonas nuo terorizmo grėsmės nukreips dėmesį į kovą su konkuruojančiomis galiomis. Skatinti demokratiją — ir tai vis dar yra JAV užsienio politikos imperatyvas — reikia savo pavyzdžiu. "Priešingu atveju mes žaidžiame kartu su tokiais konkurentais kaip Kinija ir Rusija, kurie naudojasi kiekviena proga pasėti abejones dėl mūsų idealų laikymosi. Nereikia lengvinti jų uždavinių", — apibendrino diplomatas.

Šiaip sau pavyzdys

Praėję metai į šalį atnešė išbandymų. Koronaviruso pandemija, nužudžiusi daugiau amerikiečių nei Pirmasis, Antrasis ir Vietnamo karai, išryškino sveikatos nelygybę. Rasinės riaušės dėl policijos žiaurumo ir juodaodžių nužudymo dar kartą pabrėžė sisteminio rasizmo problemą visuomenėje.

Prezidento rinkimai tapo skandalingiausiais per daugelį dešimtmečių. Donaldas Trampas vis dar tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti. Tai paskatino tikrą veržimąsi į pagrindines vertybes: sausio 6 dieną, patvirtinus rinkimų balsavimą, į Kapitolijaus pastatą įsiveržė minia.

Naujasis prezidentas Džo Baidenas susidūrė su neatidėliotinu poreikiu atkurti vienybę šalies viduje, visų pirma patiems amerikiečiams įrodyti, kad JAV vis dar yra demokratijos švyturys.

"Dabar valstybėse yra didelių asmeninio pavyzdžio problemų", — interviu RIA Novosti sakė JAV ir Kanados instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Koškinas. — Jiems reikia retorinės priemonės, kad mobilizuotų rinkėjus. Svarbu parodyti: mes sugebame išspręsti situaciją šalyje".

Tam tikru mastu Blinkeno teiginiai gali būti laikomi nukreiptais į vidų, mano Koškinas."Sutvarkyti reikalus kitose valstybėse yra tam tikra paskata: reikia pradėti nuo savęs", — aiškina jis.

Vystymasis vs demokratija

Baideno administracija nuolat pabrėžia, kad pagrindinis strateginis varžovas yra Kinija ir jos plėtros modelis. Vašingtonas ketina siekti būtent jo pokyčio.

Pekinas pats neplanuoja niekur eksportuoti politinės sistemos, kaip sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. "Plėsdami skatinsime taiką", — paaiškino jis.

Kai kuriose šalyse iš tikrųjų yra prašoma importuoti atskirus Kinijos valstybės administravimo elementus, sako Maskvos Karnegio centro konsultantas sinologas Temuras Umarovas. Pavyzdys yra Centrinės Azijos valstybės, kuriose JAV įtaka kasmet mažėja.

"Visos šio regiono autokratijos nori pakartoti Kinijos sėkmę: tapti išsivysčiusia ekonomika be demokratinių reformų", —  sakė Umarovas. Tuo pačiu metu bet kokia autokratija šiuolaikiniame pasaulyje turi atrodyti kaip demokratija. Be to neįmanoma normaliai egzistuoti globaliame pasaulyje.

"Todėl retorikos lygmeniu visi Vidurinėje Azijoje kalba apie reformas ir žmogaus teises, tačiau iš tikrųjų jie nemato Vakarų kaip pavyzdžio, kuriuo reikia vadovautis. Jei anksčiau bent viena šalis — Kirgizija, vadinamoji Centrinės Azijos demokratijos oazė — buvo labiau proamerikietiška, dabar net ji persigalvojo ir eina kitu keliu", —  aiškina ekspertas.

JAV galėtų sustiprinti savo pozicijas regione, jei būtų aktyviau įsitraukusi į Vidurinę Aziją ekonomiškai, kaip tai daro Pekinas. Be to, Umarovo įsitikinimu, neįmanoma pasiekti didelės įtakos ideologine prasme.

Nepamirštas senas

Naujosios administracijos požiūris yra tęsinys to, ką pradėjo Barakas Obama. Vadinamoji Obamos doktrina taip pat reiškė Amerikos karinio buvimo užsienyje sumažėjimą. Jau tada demokratai priėjo prie išvados, kad kariniai metodai nėra tokie veiksmingi ir kad demokratija turėtų būti skleidžiama ne įsikišant, okupuojant ir kuriant valstybę, bet per švelnią galią.

Tačiau 44-ajam prezidentui nepavyko: 2011 metais JAV pradėjo oro smūgius Libijos vyriausybės pajėgoms. Vėliau Obama pripažino, kad sprendimas, be abejo, buvo teisingas, tačiau Vašingtonas nepasiruošė pasekmėms. Libija pasinėrė į chaosą — Obama tai pavadino blogiausia prezidentavimo klaida.

Dabartinė administracija tęs savo bandymus ir naudos visus metodus, išskyrus tiesioginę karinę intervenciją, mano Dmitrijus Suslovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas. "Dėmesys bus skiriamas užsienio pagalbos ir NVO politikai, jos daug aktyviau rems Oranžinę revoliuciją", — sako jis ir primena, kad Sirijoje JAV tiesiogiai nekovojo su Bašaro režimu, bet padėjo opozicijos jėgoms. — Tai tebėra priimtinas įrankis".

Dabar Vašingtonas palaiko opozicijos atstovus Rusijoje, Baltarusijoje, Venesueloje. Anksčiau JAV įvedė sankcijas kai kuriems Rusijos pareigūnams dėl Aleksejaus Navalno bylos. Svetlana Tichanovskaja su Amerikos ambasadoriumi aptarė Aleksandrui Lukašenkai taikomas ribojančias priemones. Dieną prieš tai Blinkenas paskambino Venesuelos opozicijos lyderiui Juanui Gaido. Kinijoje ir Irane JAV padeda provakarietiškoms NVO ir disidentams.

Konkretūs veiksmai priklauso nuo šalies, pažymi Suslovas. Kai kur tai yra parama vienai iš pilietinio karo šalių, kažkur — politinės krizės provokavimas.

Informacijos politika, propaganda, viešoji diplomatija. Sankcijos taip pat yra svarbi demokratijos sklaidos priemonė: jos smogia tiems elitams, kurių nori atsikratyti. Bet nauji Irakų ir Libijų — tokių operacijų nebus.

Istorija rodo, kad problematiška demokratiją įvesti tik asmeniniu pavyzdžiu — tai daug sunkiau nei skirti pinigus užsienio projektams. Taigi draugiškų pajėgų finansinė parama, matyt, taps pagrindine Valstybės departamento priemone.

Tegai:
demokratija, Džo Baidenas, JAV
Dronas

Pasieniečiai perėmė Baltarusijos kontrabandą skraidinusį droną

(atnaujinta 16:12 2021.03.08)
Daugiau nei pusšešto tūkstančio eurų kainuojančią skraidyklę pasieniečiai priverstinai nutupdė panaudoję specialią įrangą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį, prie kurio buvo pritvirtintas kontrabandinių cigarečių krovinys, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT pareigūnai patruliavo ties Šalčininkų rajono Pašalčies kaimu, prie sienos su Baltarusija. Pasieniečiai tamsoje išgirdo įtartinus garsus. Tokius paprastai skleidžia bepiločiai orlaiviai.

Netrukus pastebėtas ir pats objektas — jį pasieniečiai užfiksavo naktinio matymo įranga.

VSAT pareigūnai panaudojo nešiojamą bepiločių orlaivių užkardymo sistemą, sėkmingai perėmė skraidyklės valdymą ir priverstinai ją nutupdė.

Paaiškėjo, kad prie "DJI Matrice 600 Pro" drono buvo pritvirtintas ryšulys, kuriame rasta 300 pakelių cigarečių "Minsk Capital MS". Šių rūkalų vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra kiek daugiau nei 900 eurų. Perimta skraidyklė be papildomų aksesuarų oficialų platintojų yra parduodama už daugiau kaip 5 600 eurų.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas. Apie perimtą skraidyklę informuotos Lietuvos karinės oro pajėgos, taip pat pranešta Baltarusijos pareigūnams.

Įvykį tiriantys pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinę teiseną.

Tegai:
dronas, cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją