Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pažadėjo pateikti karantino sušvelninimo planą

(atnaujinta 20:26 2021.02.05)
Taip pat penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad reikia rasti naują, saugią pusiausvyrą tarp epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pirmadienį gali būti patvirtintas planas, kuriame taip pat bus susitarta dėl karantino suvaržymų atlaisvinimo datos ir sąlygų.

Politikė pareiškė, kad būtina apsvarstyti tam tikrą grafiką, kaip pereinant situacijai iš vieno scenarijaus į kitą keistųsi konkrečių verslų ir konkrečių veiklų padėtis.

"Aš esu įsitikinusi, kad pirmadienį mes tokį planą galėsime patvirtinti ir toliau pagal jį galėsime priimti atitinkamus sprendimus dėl to, kokiomis sąlygomis ir nuo kokių datų, kokios veiklos galėtų būti atnaujintos", — pasakė premjerė.

Į klausimą, ar verslas gali tikėtis, kad kitą savaitę bus priimtas sprendimas dėl atsidarymo, Šimonytė atsakė, kad tai nusprendžia Vyriausybė.

Be to, Vyriausybės vadovė išreiškė viltį, kad Vyriausybės sprendimai bus priimti anksčiau nei kažkas sugebės parašyti ieškinį. Ji pabrėžė, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje kiekvienas turi teisę ginti savo teisėtus interesus. Tuo pat metu Šimonytė pažadėjo patvirtinti naują verslo paramos koncepciją.

Ji pakartojo poziciją, kad teritorinių sprendimų galima ieškoti atskirose savivaldybėse, pirmiau reikia patvirtinti bendrą išėjimo iš karantino planą.

"Bandome su atskiromis savivaldybėmis, kurių situacija yra gerokai geresnė nei Lietuvos vidurkis ir gerėja, dėl galimo atskiro režimo, kad jų viduje, tose savivaldybėse, atlaisvinimų galėtų būti padaryta ir daugiau nei nacionaliniu mastu, mainais savivaldybėms įsipareigojant situaciją atidžiai kontroliuoti, testuoti, izoliuoti, nustatyti židinius ir taikyti kitas kontrolės priemones", — pasakė Šimonytė.

Penktadienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais pasirengimo saugiam karantino švelninimui aptarti. Nausėda pareiškė, jog keičiantis pandeminei situacijai, reikia ieškoti naujos saugios pusiausvyros tarp epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų.

Šalies vadovas pabrėžė, kad verslas turi atsakingai stiprinti saugaus veikimo standartus ir jų laikytis, iki visuomenė įgis kolektyvinį imunitetą, nes nuo to priklauso jo paties galimybės laisviau veikti.

Pirmadienį prezidentas per susitikimą su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, be kitų klausimų, aptars ir Vyriausybės planus dėl karantino švelninimo etapų.

Penktadienį smulkiojo verslo atstovai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė protesto akciją prieš karantiną. Prie vietos savivaldybių pastatų ir į aikštėse gyventojai uždegė gedulo žvakes ir dėjo gėles.

Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 d. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo paskiepytas medicinos personalas, o paskui buvo pradėta skiepyti kitas prioritetines grupes.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 185,6 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 2 900 žmonių mirė.

Anksčiau Lietuva pagal sergamumą ir mirštamumą ES užėmė šeštą vietą.

Tegai:
verslas, koronavirusas, karantinas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1501)
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1501)
Vakcinacija

"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Europos Sąjunga gali prarasti nuo 50 iki 100 milijardų eurų dėl investuotojų susirūpinimo dėl "vangaus" skiepijimo tempo, rašo "Bloomberg".

Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą.

Be to, investuotojai yra susirūpinę dėl vis didėjančio COVID-19 paplitimo ES, nes tai gali sutrikdyti jų strategijas, priduria "Bloomberg", remdamasi "BlackRock Investment" ir "Bank of America" finansinio konglomerato pareiškimais.

Taip pat Europos fondai yra susirūpinę dėl kapitalo nutekėjimo, kuris, kaip matyti iš medžiagos, regione fiksuojamas trečią savaitę iš eilės.

"Europa turi paspartinti vakcinų įvedimo tempą, jei nori nugalėti virusą. <...> Tuo pačiu metu [skiepijimo procesą — Sputnik] stabdo biurokratija ir prieštaringi valdžios pareiškimai", — agentūra cituoja vyriausiojo Principal Global Investors vyriausiąjį strategą Simu Shahą.

Europos Komisija vakcinų kūrimo etape valstybėms narėms sudarė apie 2,3 milijardo dozių. ES gyvena apie 450 milijonų gyventojų.

Nors trijų vakcinų vartojimas Europos Sąjungoje buvo patvirtintas centralizuotai, su gamintojais buvo sudarytos preliminarios sutartys. Nepaisant to, valstybės susidūrė su nepakankamu pristatymu, pažeisdamos įsipareigojimus.

Tegai:
ES, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1501)