Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paaiškėjo, kurios įstaigos Lietuvoje atsisakė nekilnojamojo turto

(atnaujinta 23:32 2021.02.07)
Iš viso per praėjusius metus įvairios valstybinės institucijos bankui perdavė daugiau nei 120 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Tarp Lietuvos valstybės institucijų, atsisakiusių daugiau nekilnojamojo turto 2020 metais, yra ministerijos ir valstybinės įmonės, pranešė Turto banko spaudos tarnyba.

Šis bankas valdo ir prižiūri valstybės turtą. Vos per metus įvairios valstybinės institucijos užsakė 575 objektus, kurių bendras plotas buvo 128 tūkstančiai kvadratinių metrų.

Per 2020 metus didžiąją turto dalį apleido Valstybinė miškų urėdija. Bendrovė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekė 17,5 tūkst. Antroje vietoje yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija — 53 objektai, kurių plotas 10,7 tūkst. Trečia — Sveikatos apsaugos ministerija — 38 objektai, kurių plotas yra 12,2 tūkst.

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad tokie veiksmai su nekilnojamuoju turtu dažnai atspindi organizacijose vykstančias reformas, todėl ne be reikalo valstybės valdomos įmonės ir įvairios švietimo įstaigos yra vienos iš lyderių, atsisakančių nekilnojamojo turto perteklių.

"Nekilnojamojo turto judėjimas dažnai atspindi reformas, kurios vyksta organizacijose — ne veltui tarp lyderių atsisakant perteklinio nekilnojamojo turto yra valstybės įmonės ir įvairios švietimo įstaigos. Naudojamo turto racionalizacija padeda tvarius pagrindus įstaigų veiklai, todėl džiugu, kad vis daugiau valstybės institucijų kartu su organizaciniais pokyčiais įgyvendina ir turto efektyvinimo programas", — sakė jis.

Praėjusiais metais Registrų centras į banko turto rezervą pervedė 24 objektus, kurių bendras plotas buvo 4727 kvadratiniai metrai. Pasak generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, sprendimas atsisakyti priimtas išanalizavus valdomą turtą.

"Įgyvendindami struktūrinius pokyčius šalia kitų tikslų siekiame ir racionalaus valstybės turto panaudojimo ir sąnaudų, reikalingų turto išlaikymui, optimizavimo. Atlikę įmonės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto analizę, išsigryninome, koks turtas yra būtinas įmonės funkcijoms įgyvendinti, ir išskyrėme tuos objektus, kurių įmonė gali atsisakyti. Visą nenaudojamą turtą perdavus Turto bankui, įmonės valdomo turto plotas per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu", — sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Švietimo įstaigos taip pat gana aktyviai atsisako savo turto. Pavyzdžiui, Dieveniškių technologijos ir verslo mokykla perdavė bankui dešimt objektų, kurių bendras plotas yra 13 tūkstančių kvadratinių metrų, o Vilniaus kolegija — 12 objektų, kurių bendras plotas yra apie 11 tūkstančių kvadratinių metrų.

Savo turto atsisakė ir daugelis švietimo įstaigų: Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Smalininkų technologijos ir verslo mokykla.

Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento vadovas Algirdas Stumbrys pažymėjo, kad atmetus kiekvieną nepanaudotą kvadratinį metrą galima racionaliau naudoti valstybės finansinius išteklius. Todėl labai svarbu, kad valstybės turto valdytojai, atlikdami metinę nekilnojamojo turto inventorizaciją ir nustatydami nereikalingą, perteklinį ar nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, susisiektų su Turto banku.

Apskritai įstaigos aktyviausiai atsisakė gyvenamųjų, transporto ir įvairių pagalbinių patalpų, taip pat sumažino naudojamą administracinį plotą.

Tegai:
Turto bankas, nekilnojamas turtas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Su Baltarusijos bendrove susijusi įmonė pralaimėjo Lietuvos teisme

(atnaujinta 17:19 2021.03.05)
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismo sprendimas neskundžiamas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės "Tūrinių krovinių terminalas" skundą, remdamasis vyriausybės draudimu plėsti Klaipėdos uoste.

Kovo 3 dieną teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad ginčijamas punktas buvo teisingas ir pagrįstas, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sprendimas neskundžiamas.

"Birių krovinių terminalas" ir "Nemuno terminalas" veikia Klaipėdos jūrų uoste, didžioji dalis šių įmonių akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovitskiui.

Registrų centro duomenimis, Udovitskis valdo 70 procentų birių krovinių terminalo akcijų, o likusius 30 procentų valdo "Belaruskalij".

Dar 2019 metų rudenį Lietuvos konservatoriai paprašė vyriausybės paaiškinti, ar padidės Minsko įtaka strategiškai svarbiam Lietuvos nacionaliniam saugumui Klaipėdos uoste.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones
Regitra, archyvinė nuotrauka

Kuriozinė situacija: dėl COVID-19 testų vairavimo mokymo rengėjams reiks keisti įstatymą

(atnaujinta 00:39 2021.03.06)
Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Dėl prievolės testuoti vairavimo mokymo ir egzaminų rengėjus prireiks įstatymo keitimo, jį Vyriausybė prašys svarstyti ypatingos skubos tvarka kitą savaitę.

Penktadienį Ministrų kabinetas turėjo svarstyti privalomo testavimo dėl COVID-19 vairavimo mokymo ir egzaminų darbuotojams klausimą, tačiau iškilo teisinių kliūčių.

"Turime praktiškai kuriozinę situaciją, kad tokios valstybės pareigos nustatymas negalėtų būti pačios valstybės finansuojamas be įstatymo pakeitimo", — posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus.

"Kad darbdavių neapkrautumėm našta, kurią jiems reikėtų nešti, o mes neturėtumėm būdo, kaip to kompensuoti, tai pasiūlysim, kad kitam posėdžiui, kurį organizuosime pirmadienį, būtų pateiktas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei numatyti atvejus ir tvarką, kai dėl židinių, protrūkių ar tam tikrų veiklų būtų numatoma pareiga atlikti testą ir ta pareiga būtų apmokama valstybės lėšomis", — teigė ji, pažymėdama, kad įstatymo pakeitimą Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė karantino sušvelninimui, leidžiant atnaujinti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugos nuo kovo 10 dienos. 

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
"Regitra" priminė, kodėl motociklininkams svarbu mokėti manevruoti lėtai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino atskleidė pikantiškas istorijas

(atnaujinta 10:38 2021.03.06)
Naujausia Lietuvos valstybės saugumo departamento vertinimas atrodo kaip jaudinantis trileris. Šaunias istorijas apie Rusijos šnipus papildė baltarusių "braškė". Turime pavydėti tiems, kurie gavo pilną jos versiją (21+) su antraše "visiškai slapta"

Pirmiausia sumanios Lietuvos žvalgybos operacijos dėka pavyko nukreipti Rusijos šnipinėjimo agentūros pajėgas nuo pagrindinio praėjusių metų įvykio — Seimo rinkimų. Lietuvos politinio elito karštas Baltarusijos opozicijos palaikymas išblaškė dėmesį. Tai sudarė oponentams įspūdį, kad "fronto pralaužimas" įvyks būtent Minsko kryptimi Astravo AE srityje. Ten buvo mesti pagrindiniai rezervai. Ir Kremliui nepakako jėgų kištis į Lietuvos seimūnų rinkimus.

"2020 metais vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus", — skelbiama vertinime.

Buvo dedama daug pastangų, kad būtų išardytas šnipų tinklas ir vietos nesantaikos kėlėjų pogrindis. Streikininkų ir agentų, taip pat profesionalaus operatyvininkų darbo dėka, prieš rinkimus pavyko susilpninti jų pajėgas.

"Jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme", — pateikė ataskaitą VSD.

Na, toliau, mielas skaitytojau, tu viską žinai. Rinkimus laimėjo teisingiausios politinės jėgos — krikščionių konservatoriai ir rožiniai liberalai. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Po dvejų metų vyks vietos valdžios rinkimai. O Kremliuje nemiega. Rusijos ČK jau kuria naują klastą ir siunčia agentus į Lietuvą, kad sužinotų, kur yra Lietuvos miestų ir regionų Seimas, ministerijos ir vietos valdžios pastatai.

Vieną tokių šnipų, kaip du vandens lašai, panašų į "artimiausią Vladimiro Putino draugą", verslininką Jevgenijų Prigožiną, budrūs Lietuvos žvalgybos pareigūnai atsekė prie pat sienos Vilniaus oro uoste. Jau seniai žinoma, kad Rusijos šnipai, įpratę prie demonstratyvumo ir prabangos, privačiais lėktuvais skrenda į pasaulio demokratijos šalis ir atvirai vaikšto po sostines, nesidrovėdami fotografuojasi strateginių objektų — parlamentų, vyriausybių, ministerijų ir netgi NATO karinių bazių fone. Įžūlus, žinai!

Baltarusių kolegos prilygsta jiems. Prisižiūrėję filmų apie Džeimsą Bondą, Baltarusijos saugumo pareigūnai vilioja Lietuvos piliečius į "medaus spąstus". Toks patiklus lietuvis, žinantis valstybės paslaptis, atvyks į Minską ar Gomelį nusipirkti pigių cigarečių, degtinės ar benzino, o ten jo laukia graži čekistė. Ir štai — jie jau kartu lovoje! Ir vėliau grasina nusiųsti nuotraukas žmonai, jei jis neišduos "karinės paslapties". Bet lietuviai yra savo šalies patriotai. Net bijodami atskleisti trumpalaikę svetimavimą, jie nepasiduoda provokacijoms. Iš karto grįžę į gimtinę, jie skuba atgailauti į VSD. Netikite? Štai jums didvyriško 34 metų Lietuvos piliečio pavyzdys.

Tačiau kinų šnipai elgiasi sudėtingiau, o ne gremėzdiškai, kaip rusai ar baltarusiai. Su šmaikščia šypsena veide jie įsigyоф pasitikėjimą labai viliojančiais pasiūlymais. Jie siunčia humanitarinę pagalbą kaukių ir testų forma koronaviruso pandemijos metu. Jie siūlo naujausias technologijas ir milijardus dolerių investicijų į patiklias šalis. Bet mes žinome, kad tai ne iš grynos širdies, o tik dėl priedangos, norint sužinoti tą pačią Lietuvos "valstybinę paslaptį". O kas toji, ši paslaptis, kartais net patys Lietuvos žvalgybos pareigūnai nežino. Juk ji (paslaptis) yra paslėptas saloje, skrynioje, palaidotoje po šimtmečių senumo ąžuolu, pasodintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Net baisus šnipų navigacijos tinklas "Glonass" negali aptikti šios salos. Ir apie tą paslaptį Lietuvoje žino tik vienas žmogus. Jo vardas ir pavardė taip pat yra paslaptis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Kinija, Rusija, Lietuva, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas