Doleriai

Priešingas efektas: JAV išsigando dolerio likimo dėl savo sankcijų

(atnaujinta 17:57 2021.02.08)
Vašingtonas taip įsitraukė į sankcijų įvedimą, kad rizikuoja pakenkti savo valiutai, kuri užima dominuojančią poziciją

Į tai atkreipė dėmesį Kongresas. Pasaulis aktyviai mažina savo priklausomybę nuo dolerio. Perėjimas prie atsiskaitymų alternatyviais piniginiais vienetais neigiamai paveiks Amerikos ekonomiką, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Pasaulinis tironas

Jungtinės Valstijos apgaubė planetą sankcijomis — dabar galioja apytiksliai aštuoni tūkstančiai ekonominių apribojimų kitų šalių atžvilgiu, ir sąrašas nuolat auga. Vašingtonas gali diktuoti sąlygas bet kam, nes doleris — pagrindinė pasaulio ekonomikos valiuta.

Amerikos piniginiam vienetui atitenka daugiau nei 70 % finansinių operacijų. Doleris laisvai parduodamas ir konvertuojamas — vyriausybė to niekaip nereguliuoja, o JAV ekonomika vis dar laikoma stabili, atvira ir didžiausia pasaulyje.

Tai leidžia Baltiesiems rūmams uždrausti fiziniams asmenims ir Amerikos įmonėms tiesiogiai vykdyti verslą su tais, kas nepatinka Vašingtonui, ir grasinti kitiems rinkos dalyviams ekstrateritorinėmis sankcijomis.

Atsakomoji reakcija

Tačiau tai negali tęstis amžinai. Pasaulis turi visas būtinas priemones, kad susilpnintų priklausomybę nuo dolerio, neseniai paskelbtoje apklausoje konstatavo JAV Kongreso tyrimų tarnyba.

Dokumente pabrėžiama, kad sankcijos virsta ekonominėmis išlaidomis pačioms JAV, nes jos riboja komercinius sandorius, kuriuose galėtų dalyvauti Amerikos fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, neatmetama ir atsakomoji reakcija iš diskriminuojamų valstybių pusės. Kaip pavyzdys pateiktas Rusijos draudimas importuoti žemės ūkio produkciją.

Kaip pažymi apžvalgos autoriai, Amerikos valiuta daugelį dešimtmečių plačiai naudojama tarptautinėse ekonominėse operacijose. Ir tai naudinga JAV. Be to, Baltieji rūmai vis dažniau remiasi doleriu, kad pasiektų užsienio politikos tikslus. Visų pirma, kad sutrukdytų Rusijai, Iranui ir Venesuelai patekti į finansų rinkas.

Kinų variantas

Šių šalių perėjimas prie atsiskaitymo alternatyviomis valiutomis galiausiai turės neigiamos įtakos Amerikos ekonomikai ir pakenks dolerio statusui, teigiama apžvalgoje. Tiesą sakant, tai jau vyksta.

Pastaraisiais metais juanis sistemingai judina dolerį. Nuo 2016 m. Kinijos valiuta yra rezervinė TVF valiuta. Besivystanti šalis pirmą kartą gavo tokią garbę. Po to Pekinas Šanchajaus vertybinių popierių biržoje pradėjo prekybą būsimaisiais naftos sandoriais juaniais — didelės apimties "Viena juosta, vienas kelias" integracijos programos ribose.

Tačiau juanių dalis pasaulio finansinėse operacijose vis dar yra nedidelė. Kliūtys plėtrai akivaizdžios — nėra laisvo konvertavimo, nestabilumas, neskaidri finansų sistema, kalbant tiek apie valstybės, tiek apie privačias skolas.

Tačiau atsirado skaitmeninis juanis. Dauguma ekonomistų sutinka, kad valstybės kriptovaliuta yra gana pajėgi konkuruoti su doleriu, nes ji leidžia operacijas atlikti greičiau nei pasenusios SWIFT ir CHIPS mokėjimo sistemos (būtent per jas amerikiečiai kontroliuoja tarptautines finansines operacijas). Kriptojuanis taip pat pravers projekte "Viena juosta, vienas kelias". Abipusiai atsiskaitymai skaitmenine valiuta apsaugos nuo Vašingtono sankcijų.

Atsitraukimas nuo dolerio

Kalbant apie Rusiją, dolerinės operacijos su BRICS valstybėmis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinijos Liaudies Respublika ir Pietų Afrikos Respublika) 2019 m. sumažėjo nuo 73 % iki 49 %. Visų pirma dėl euro (23 %). Padidėjo ir rublio dalis: nuo 8 iki 14 %. Be to, su Indija — antrąja Maskvos BRICS prekybos partnere po Kinijos — šis skaičius viršijo 50 %.

Su Kinija atsiskaitymai nacionaliniais piniginiais vienetais (25 %) per septynerius metus išaugo dešimt kartų. Tai yra strategijos, kuria siekiama panaikinti dolerius vidaus ekonomikoje ir stiprinti atsparumą sankcijoms, dalis.

Maskva ir Pekinas sistemingai pašalina dolerį iš dvišalės prekybos. Dar 2014 m. šalys pasirašė trejų metų 150 milijardų juanių (24,5 mlrd. dolerių) vertės sutartį, kuri atvėrė abipusę prieigą prie nacionalinių valiutų nereikalaujant jos pirkti atviroje rinkoje. 2015 m. beveik visi sandoriai buvo atlikti doleriais. O 2019 m. — tik pusė.

Panaši situacija yra ir su euro zona: 2019 m. euras pirmą kartą aplenkė dolerį (42 % prieš 38 %). Tai yra pasaulinė tendencija ir Europos Sąjungos, kuri priešinasi ekstrateritorinėms JAV sankcijoms, nuopelnas.

Sistema transformuojasi

2019 m. Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija sukūrė įrankį INSTEX — specialų mechanizmą, skirtą "paprastinti teisėtus komercinius sandorius tarp Europos ekonomikos dalyvių ir Irano". Vėliau prie jo prisijungė Belgija, Danija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Tiesą sakant, tai leidžia Europos šalims prekiauti su Teheranu, apeinant JAV finansų sistemą ir taip neišprovokuojant Vašingtono atsakomosios reakcijos. Kad būtų išvengta realios pinigų apyvartos tarp Irano ir Europos (tai Vašingtonas galėtų panaudoti sankcijoms pagrįsti), INSTEX panaudojo kredito taškus.

Kad sumažintų priklausomybę nuo dolerio, Europos Komisija parengė preliminarų planą. Numatoma nominuoti eurais įvairių prekių tiekimo sutartis, taip pat peržiūrėti ir prireikus pakeisti normas, susijusias su pagrindiniais finansiniais standartais. Be to, reguliavimo institucijoms bus suteikta teisė blokuoti užsienio įmonių vykdomą Europos įmonių "prarijimą".

Antra pagal populiarumą valiuta — euras — ir toliau spaudžia dolerį. Remiantis Pasaulio banko prognozėmis, galiausiai Amerikos piniginis vienetas praras savo ypatingą statusą pasaulio finansų sistemoje. Jį pakeis euro, dolerio ir greičiausiai juanio sistema.

Tegai:
sankcijos, valiuta, JAV
Dar šia tema
Trampui išėjus, FT paskelbė apie ES planus sumažinti "dolerio dominavimą"
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Policijos pareigūnas

Policijos pareigūnai švenčioniškio automobilyje rado kontrabandines cigaretes

(atnaujinta 16:20 2021.03.08)
Automobilį vyras vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest"

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Švenčioniškiui už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, rašo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kovo 7-osios naktį, apie 23:00, Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnaai patikrinti sustabdė vyro vairuojamą automobilį "Volvo", kuriuo važiavo ir keleivis. Išvydę juos sustabdžiusius pareigūnus, abu vyrai pradėjo įtartinai elgtis.

Automobilį švenčioniškis vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest", pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Pareigūnai pradėjo administracinių pažeidimų teisenas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti, kuri numato baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų, bei dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką.

Vyrui gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, policija
Dar šia tema
Policija parodė, kaip pardavėja susigrūmė su ginkluotu plėšiku — video
Lietuvoje neblaivus jaunuolis sugadino policijos komisariato duris
Lietuvoje dėl smurto buityje sulaikyta policijos pareigūnė