Lietuvos kariai

Baltijos šalys suderino pozicijas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą

(atnaujinta 12:15 2021.02.09)
Baltijos šalių gynybos ministerijos ir toliau skatins glaudų respublikų koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš Latvijos perėmė pirmininkavimą Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimui 2021 metais ir pristatė Lietuvos prioritetus saugumo ir gynybos bendradarbiavimo srityje. Apie tai pranešė Lietuvos KAM spaudos tarnyba.

Pirmadienį Anušauskas dalyvavo nuotoliniame susitikime su Latvijos ir Estijos kolegomis Arčiu Pabriku (Artis Pabriks) ir Kale Lanetu (Kalle Laanet).

Baltijos šalių gynybos ministerijos ir toliau skatins glaudų respublikų koordinavimą ir bendradarbiavimą gynybos politikoje.

"Trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas yra matomas didesniuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES, bendradarbiavimas su JAV. Kalbėdami vienu balsu, galime pasiekti geresnių ir mums palankesnių rezultatų, užtikrinti atgrasymo efektyvumą, tiek tarpusavio, tiek sąjungininkų paramą", — pasakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva skirs didelį dėmesį regioninės oro gynybos, Jūrinės situacijos suvokimo pajėgumo, Specialiųjų operacijų pajėgų stiprinimui.

Baltijos šalių ministrai pabrėžė bendradarbiavimo su nauja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija svarbą bei koordinavo pozicijas artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime šį mėnesį.  

NATO stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
saugumas, Lietuva, gynyba, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Paskelbtas prevencinio NATO smūgio prieš Kaliningrado sritį scenarijus
"Trečiojo pasaulinio" skatinimas: kaip NATO ruošiasi "šturmuoti" Kaliningradą
NATO vėl kaltina Rusiją agresija. Ką atsakė Maskva
Zelenskis nori užduoti Baidenui rimtą klausimą apie NATO
Teisingumo ministerija, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija planuoja naikinti Kovotojų Lietuvą sąjungą

Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Juridinių asmenų registro tvarkytojs pradės politinės partijos likvidavimą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje trys iš 25 veikiančių partijų neteikė Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Savo narių sąrašus partijos turėjo pateikti iki kovo 1 dienos, tačiau Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija  jų nepateikė. 

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. 

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. 

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas – Stanislovas Tomas, kuris 2019 metais kūju sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę lentą ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Jis pareiškė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Tegai:
Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Vatikanas — ne autoritetas: Lietuvoje kardinolui-pedofilui paliktas garbės vardas
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju