Vakcina

Lietuvos užsienio reikalų ministras pavadino Borelio pagyrimą "Sputnik V" "pralaimėjimu"

(atnaujinta 13:12 2021.02.09)
Anksčiau lankydamasis Maskvoje ES atstovas išreiškė viltį, kad Briuselis sugebės patvirtinti Rusijos preparatą

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laiko "pralaimėjimu" tai, kad Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis gyrė Rusijos "Sputnik V" vakciną.

Praėjusios savaitės vizito Maskvoje metu ES pareigūnas tikėjosi, kad Briuselis galės patvirtinti šį vaistą.

Komentuodamas bendras ES pastangas vakcinų srityje, Landsbergis teigė, kad Europos šalims reikia daugiau skiepų ir greičiau.

"Yra pavyzdžių iš Izraelio ir Didžiosios Britanijos, kur paskiepijama daug daugiau piliečių nei ES. Tačiau kaip Sąjunga mes esame gana efektyvūs. Problemos iškilo, tačiau yra sprendžiamos. Mes einame teisingu keliu, aš nestreikuosiu prieš Europos Komisiją", — sakė jis interviu Lenkijos laikraščiui "Rzeczpospolita".

Jis suabejojo, ar Lietuva gali pagaminti vakciną geriau nei ES.

"Tai buvo pralaimėjimas, kai Borelis, apsilankydamas Maskvoje, gyrė "Sputnik V" vakciną. Jis pateikė geopolitinį argumentą Rusijai. Mūsų premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva nėra suinteresuota Rusijos vakcina. Tikriausiai ir Lenkija nėra tokia", — sakė jis.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo Twitter paskyroje vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" pavadino "hibridiniu ginklu", kurį Rusijos valdžia neva naudoja įtakai paskleisti visame pasaulyje. Be to, ji teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "nenori naudoti vakcinos Rusijos gyventojų gydymui". Jokių šių teiginių įrodymų Vyriausybės vadovė nepateikė.

Rusija smarkiai sukritikavo Lietuvos vyriausybės vadovo pareiškimą. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pavadino jį "rusofobiškomis nesąmonėmis", o Rusijos ambasada Lietuvoje pabrėžė, kad tarptautiniu mastu pripažinti vakcinos rodikliai viską pasako, nepaisant klaidingos informacijos bangos ir šališkų pareiškimų.

"Sputnik V" vakcina

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną "Sputnik V" nuo COVID-19, kurią sukūrė Gamalėjaus centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. 

Vaistas paremtas žmogaus adenovirusinių vektorių platforma ir apima dviejų komponentų įvedimą trijų savaičių intervalu. Pagrindinis privalumas yra efektyvumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Vasario 2 dieną "The Lancet" paskelbė vakcinos "Sputnik V" trečiojo klinikinių tyrimų etapo rezultatus. Ekspertai nustatė, kad vaisto veiksmingumas siekia 91,6 proc.

Tegai:
Sputnik V, ES, Lietuva, Gabrielius Landsbergis
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (269)
Teisingumo ministerija, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija planuoja naikinti Kovotojų Lietuvą sąjungą

Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Juridinių asmenų registro tvarkytojs pradės politinės partijos likvidavimą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje trys iš 25 veikiančių partijų neteikė Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Savo narių sąrašus partijos turėjo pateikti iki kovo 1 dienos, tačiau Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija  jų nepateikė. 

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. 

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. 

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas – Stanislovas Tomas, kuris 2019 metais kūju sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę lentą ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Jis pareiškė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Tegai:
Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Vatikanas — ne autoritetas: Lietuvoje kardinolui-pedofilui paliktas garbės vardas
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju