Žosepas Borelis

Landsbergis pareiškė apie ES "pažeminimą" Borelio vizito Maskvoje kontekste 

(atnaujinta 15:44 2021.02.09)
Europos diplomatijos vadovo vizitas įvyko praėjusią savaitę. Dėl to Borelį kritikavo kai kurie Europos politikai, tarp jų ir Baltijos šalių

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Europos diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizitas baigėsi pažeminimu Europos Sąjungai. Apie tai jis pasakojo interviu lenkiškam leidiniui "Rzeczpospolita".

Borelio vizitas Maskvoje vyko vasario 4–6 dienomis. Jis susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Rusijos visuomeninių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovais.

Borelio vizito metu paaiškėjo apie trijų Europos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos Federacijos. Dėl to diplomatą kritikavo Europos žiniasklaida ir kai kurie politikai, tarp jų EP deputatas iš Estijos Riho Terras, kuris pasiūlė atleisti Borelį, ir Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Eva-Maria Liimets.

Pats Landsbergis savo Twitter'yje pakomentavo Borelio vizitą teigdamas, kad "nieko negauta, galimybės prarastos, reputacija susvyravo".

"Gal vis tiek bus teigiamas poveikis. Jei po šios patirties ES taps vieningesnė santykiuose su Rusija. Jei jai bus lengviau susitarti dėl naujų sankcijų. Maskvoje buvo pažemintas ne tik Borelis, bet ir [Europos] Sąjunga buvo pažeminta", — sakė jis interviu lenkų laikraščiui.

Borelis po vizito Maskvoje neatmetė, kad per būsimą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą vasario 22 dieną gali būti priimtas sprendimas išplėsti sankcijas Rusijai pagal naująjį sankcijų režimą už žmogaus teisių pažeidimus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad kritiški Borelio pareiškimai apie Rusiją atvykus į Briuselį skiriasi nuo jo kalbų Maskvoje, kur jis teigė, kad yra sričių, kuriose Rusijos Federacija ir ES gali ir turėtų bendradarbiauti, o Briuselis, pasak jo, pasisako už tai, kad dialogas su Maskva būtų palaikomas, nepaisant sunkumų santykiuose.

Rusijos tautų draugystės universiteto (RUDN) Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų daktaras Pavelas Feldmanas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Europos diplomatijos vadovo veiksmus jo vizito Maskvoje metu tikriausiai koordinavo Vokietija ir Prancūzija. Jo nuomone, kai Baltijos šalys bando abejoti pragmatiška ir santūria Borelio pozicija, jos dažniau kenkia sau ir savo santykiams su pirmaujančiomis ES šalimis.

Tegai:
Rusija, Gabrielius Landsbergis, Žosepas Borelis
JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

Pamokys demokratijos. JAV apsisprendė dėl intervencijos metodų

(atnaujinta 19:24 2021.03.06)
Amerikiečiai nebesiruošia kovoti už demokratiją. Laikas parodė, kad intervencijos ir autoritarinių lyderių nuvertimas yra neveiksmingi

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vašingtonas iš to pasimokė ir planuoja pakeisti pasaulį, pradedant nuo savęs. Kaip ketina elgtis JAV dabar, aiškinos RIA Novosti autorė Sofjia Melničiuk.

Nauji laikai — nauji būdai

Pirmoji oficiali valstybės sekretoriaus Entoni Blinkeno kalba Valstybės departamente, nors ir vyko tuščioje salėje, sukėlė ažiotažą. Pusvalandžiui Amerikos diplomatijos vadovas vardijo pagrindines užsienio politikos kryptis, kurios netrukus bus įtvirtintos nacionalinio saugumo strategijoje.

Konstitucijos prospektas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Beveik viskas, ką pasakė Blinkenas, nėra nauja: tiek jis, tiek prezidentas Džo Baidenas pastaraisiais mėnesiais tai išreiškė ne kartą. Vis dėlto kažkas patraukė akį.

"Mūsų požiūris pasikeis, — paskelbė valstybės sekretorius. — Mes nestumsime demokratijos per brangias karines intervencijas ar bandymus jėga nuversti autoritarinius režimus. Tokie metodai, nors ir buvo naudojami su geriausiais ketinimais, nieko gero nedavė, pripažino jis. Be to, žodžiai "demokratijos stumimas" įgavo neigiamą atspalvį ir net patys amerikiečiai jais jau nebepatiki.

Pasaulis pasikeitė, o naujomis sąlygomis Vašingtonas nuo terorizmo grėsmės nukreips dėmesį į kovą su konkuruojančiomis galiomis. Skatinti demokratiją — ir tai vis dar yra JAV užsienio politikos imperatyvas — reikia savo pavyzdžiu. "Priešingu atveju mes žaidžiame kartu su tokiais konkurentais kaip Kinija ir Rusija, kurie naudojasi kiekviena proga pasėti abejones dėl mūsų idealų laikymosi. Nereikia lengvinti jų uždavinių", — apibendrino diplomatas.

Šiaip sau pavyzdys

Praėję metai į šalį atnešė išbandymų. Koronaviruso pandemija, nužudžiusi daugiau amerikiečių nei Pirmasis, Antrasis ir Vietnamo karai, išryškino sveikatos nelygybę. Rasinės riaušės dėl policijos žiaurumo ir juodaodžių nužudymo dar kartą pabrėžė sisteminio rasizmo problemą visuomenėje.

Prezidento rinkimai tapo skandalingiausiais per daugelį dešimtmečių. Donaldas Trampas vis dar tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti. Tai paskatino tikrą veržimąsi į pagrindines vertybes: sausio 6 dieną, patvirtinus rinkimų balsavimą, į Kapitolijaus pastatą įsiveržė minia.

Naujasis prezidentas Džo Baidenas susidūrė su neatidėliotinu poreikiu atkurti vienybę šalies viduje, visų pirma patiems amerikiečiams įrodyti, kad JAV vis dar yra demokratijos švyturys.

"Dabar valstybėse yra didelių asmeninio pavyzdžio problemų", — interviu RIA Novosti sakė JAV ir Kanados instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Koškinas. — Jiems reikia retorinės priemonės, kad mobilizuotų rinkėjus. Svarbu parodyti: mes sugebame išspręsti situaciją šalyje".

Tam tikru mastu Blinkeno teiginiai gali būti laikomi nukreiptais į vidų, mano Koškinas."Sutvarkyti reikalus kitose valstybėse yra tam tikra paskata: reikia pradėti nuo savęs", — aiškina jis.

Vystymasis vs demokratija

Baideno administracija nuolat pabrėžia, kad pagrindinis strateginis varžovas yra Kinija ir jos plėtros modelis. Vašingtonas ketina siekti būtent jo pokyčio.

Pekinas pats neplanuoja niekur eksportuoti politinės sistemos, kaip sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. "Plėsdami skatinsime taiką", — paaiškino jis.

Kai kuriose šalyse iš tikrųjų yra prašoma importuoti atskirus Kinijos valstybės administravimo elementus, sako Maskvos Karnegio centro konsultantas sinologas Temuras Umarovas. Pavyzdys yra Centrinės Azijos valstybės, kuriose JAV įtaka kasmet mažėja.

"Visos šio regiono autokratijos nori pakartoti Kinijos sėkmę: tapti išsivysčiusia ekonomika be demokratinių reformų", —  sakė Umarovas. Tuo pačiu metu bet kokia autokratija šiuolaikiniame pasaulyje turi atrodyti kaip demokratija. Be to neįmanoma normaliai egzistuoti globaliame pasaulyje.

"Todėl retorikos lygmeniu visi Vidurinėje Azijoje kalba apie reformas ir žmogaus teises, tačiau iš tikrųjų jie nemato Vakarų kaip pavyzdžio, kuriuo reikia vadovautis. Jei anksčiau bent viena šalis — Kirgizija, vadinamoji Centrinės Azijos demokratijos oazė — buvo labiau proamerikietiška, dabar net ji persigalvojo ir eina kitu keliu", —  aiškina ekspertas.

JAV galėtų sustiprinti savo pozicijas regione, jei būtų aktyviau įsitraukusi į Vidurinę Aziją ekonomiškai, kaip tai daro Pekinas. Be to, Umarovo įsitikinimu, neįmanoma pasiekti didelės įtakos ideologine prasme.

Nepamirštas senas

Naujosios administracijos požiūris yra tęsinys to, ką pradėjo Barakas Obama. Vadinamoji Obamos doktrina taip pat reiškė Amerikos karinio buvimo užsienyje sumažėjimą. Jau tada demokratai priėjo prie išvados, kad kariniai metodai nėra tokie veiksmingi ir kad demokratija turėtų būti skleidžiama ne įsikišant, okupuojant ir kuriant valstybę, bet per švelnią galią.

Tačiau 44-ajam prezidentui nepavyko: 2011 metais JAV pradėjo oro smūgius Libijos vyriausybės pajėgoms. Vėliau Obama pripažino, kad sprendimas, be abejo, buvo teisingas, tačiau Vašingtonas nepasiruošė pasekmėms. Libija pasinėrė į chaosą — Obama tai pavadino blogiausia prezidentavimo klaida.

Dabartinė administracija tęs savo bandymus ir naudos visus metodus, išskyrus tiesioginę karinę intervenciją, mano Dmitrijus Suslovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas. "Dėmesys bus skiriamas užsienio pagalbos ir NVO politikai, jos daug aktyviau rems Oranžinę revoliuciją", — sako jis ir primena, kad Sirijoje JAV tiesiogiai nekovojo su Bašaro režimu, bet padėjo opozicijos jėgoms. — Tai tebėra priimtinas įrankis".

Dabar Vašingtonas palaiko opozicijos atstovus Rusijoje, Baltarusijoje, Venesueloje. Anksčiau JAV įvedė sankcijas kai kuriems Rusijos pareigūnams dėl Aleksejaus Navalno bylos. Svetlana Tichanovskaja su Amerikos ambasadoriumi aptarė Aleksandrui Lukašenkai taikomas ribojančias priemones. Dieną prieš tai Blinkenas paskambino Venesuelos opozicijos lyderiui Juanui Gaido. Kinijoje ir Irane JAV padeda provakarietiškoms NVO ir disidentams.

Konkretūs veiksmai priklauso nuo šalies, pažymi Suslovas. Kai kur tai yra parama vienai iš pilietinio karo šalių, kažkur — politinės krizės provokavimas.

Informacijos politika, propaganda, viešoji diplomatija. Sankcijos taip pat yra svarbi demokratijos sklaidos priemonė: jos smogia tiems elitams, kurių nori atsikratyti. Bet nauji Irakų ir Libijų — tokių operacijų nebus.

Istorija rodo, kad problematiška demokratiją įvesti tik asmeniniu pavyzdžiu — tai daug sunkiau nei skirti pinigus užsienio projektams. Taigi draugiškų pajėgų finansinė parama, matyt, taps pagrindine Valstybės departamento priemone.

Tegai:
demokratija, Džo Baidenas, JAV
JAV tankai Abrams geležinkelio stotyje Lietuvoje

Lenkijos generolas aprašė Rusijos ir NATO karo dėl Kaliningrado scenarijų

(atnaujinta 13:27 2021.03.07)
Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas pažymėjo, jog šis regionas yra itin svarbus Rusijos politinėje ir karinėje strategijoje, todėl ten dislokuojamos pagrindinės Baltijos jūros laivyno ir Kaliningrado gynybos rajono pajėgos

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas straipsnyje leidiniui "Defence 24" pasiūlė vieną iš galimų scenarijų įvykus karo veiksmams Kaliningrado srityje dalyvaujant NATO kariams.

Autorius pabrėžė, kad šis regionas yra itin svarbus Rusijos politinėje ir karinėje strategijoje. Kaliningrado sritį jis vadina "vartais", vedančiais į Baltijos jūrą ir Lenkijos žemumą — į tas vietas, per kurias eina kelias į Centrinę ir Vakarų Europą.

Lenkijos generolas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame regione yra dislokuojamos pagrindinės Baltijos jūros laivyno ir Kaliningrado gynybos rajono pajėgos. Anot jo, karo atveju šios pajėgos turės užtikrinti pranašumo įgijimą Baltijos jūros regione jūroje ir ore. Tačiau dėl NATO karių pasirodymo Baltijos šalyse šie Kaliningrado gynybos rajono koviniai daliniai gali būti naudojami kitam tikslui.

"Vienas iš galimų variantų — blokuoti NATO vienetų perkėlimą sausuma, jūra ir oru į Baltijos šalių teritoriją, taip pat paramą Rusijos 6-ajai armijai, kuri dislokuojasi už jų rytinės sienos", — rašo Skšipčakas.

Generolas laiko neprocinga koncepciją apie būtinybę stiprinti Baltijos šalis karo atveju ir perkelti į jų rajoną reikšmingas NATO pajėgas dėl "priešininko" didžiulės persvaros palyginti su nedidelėmis Aljanso pajėgomis Rytų Europoje.

"Rusijos 6-ajai armijai, bendraujančiai su Baltijos jūros laivynu, prireiks dviejų ar keturių dienų, kad užgrobtų Baltijos šalis",— mano jis.

Jo nuomone, po "Baltijos šalių užgrobimo" pagrindiniai veiksmai gali persikelti į pietinę Baltijos jūros dalį ir Lenkijos pakrantės kryptimi.

Skšipčakas taip pat paragino nepervertinti Suvalkijos koridoriaus vaidmens Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, kuris, kaip pažymėjo generolas, turi tik taktinę reikšmę.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Aliсhanovas interviu "Komsomolskaja pravda" pakomentavo buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado generolo Valdemaro Skšipčako straipsnį, kuriame tas įvertino galimą karą prieš Rusiją, dalyvaujant NATO kariams.

Gubernatorius pareiškė, kad sunku kaltinti Rusiją agresyviu elgesiu Baltijos šalių atžvilgiu.

"Linkime tik, kad jos ramiai gyventų, vystytų. NATO tankai ir amerikiečių kareiviai, kurie, kaip žinome, tokiose komandiruotėse paprastai elgiasi ne itin gerai vietos gyventojų atžvilgiu, taip pat neatneš jiems laimės", — paaiškino jis.

Kartu gubernatorius patarė Baltijos šalims pirmiausia pagalvoti apie ekonominę plėtrą ir kaip sulaikyti gyventojus šalyje.

Alichanovas taip pat pasiūlė lenkams atminti, kad du trečdaliai Rytų Prūsijos priklauso Lenkijai.

"Jie, beje, nuostabiai juos tvarkė visus šiuos dešimtmečius po karo. Man atrodo, kad Lenkija per visą istoriją buvo daug kartų dalijama", — pasakė jis ir pažymėjo, kad šalį atstatė jau sovietų kariuomenė. Todėl, kaip pabrėžė gubernatorius, Lenkija netgi sugebėjo išplėsti savo sienas, palyginti su tuo, kaip tai buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

"Todėl man atrodo, kad pakanka jau rengti strategiją, kas kur įsiverš ir kurie tankai važiuos kokiais tasytųjų akmenų keliais <...> Tai karo pateisinimas ir noras greičiau atsidurti akmens amžiuje, su lazda rankose. Ir ruoštis "ketvirtajam pasauliui", — pažymėjo jis.

Tegai:
Lietuva, karas, Kaliningrado sritis, NATO, Rusija, Lenkija
Prekybos centras Maxima

"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką

(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.

Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio. 

Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė. 

"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:

  • Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
  • Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
  • Marijampolė — Bažnyčios  g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
  • Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
  • Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.

Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".

Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.

Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.

Tegai:
Lietuva, Maxima LT