Nord Stream-2 tiesimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Lenkijoje paskelbė poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:43 2021.02.09)
Landsbergis tikisi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel "pastebės priežastis", dėl kurių projektą neva reikia sustabdyti

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu Lenkijos laikraščiui "Rzeczpospolita" išreiškė Vilniaus poziciją dėl "Nord Stream-2".

"[Europos] Sąjungoje sunku pasiekti vienybę, mes apie tai jau kalbėjome. Tokie projektai netarnauja Europos vienybei. Vokietija tiek daug padarė, kad suvienytų Europą, dabar ji turi padaryti daugiau, kad labiau jaustumėmės kaip bendrija. Kanclerė [Vokietijos Federacinė Respublikos Angela] Merkel sako, kad šiuo metu nemato priežasčių sustabdyti statybas. Tikiuosi, kad ji jas pastebės", — sakė jis.

Landsbergis vizitą į užsienį surengė pirmą kartą po to, kai pradėjo eiti savo pareigas — pirmadienį jis lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Vitek ir užsienio reikalų ministru Zbignievu Rau.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (589)
Dar šia tema
Vokietijos prezidentas pakomentavo diskusijas apie "Nord Stream-2"
Europa patikėjo "Sputnik V". Vokietija ruošiasi lupti pinigus
Vokiečių politikas: "Nord Stream 2" padėtį galima išspręsti per ES, Rusijos ir JAV derybas
Opozicijos mitingas Gruzijoje

Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje

(atnaujinta 22:58 2021.02.26)
Anot Lietuvos vadovo, Europos Sąjunga turi veikti daug ryžtingiau Rytų partnerystės formatu

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius yra pasirengęs tarpininkauti sprendžiant politinę krizę Gruzijoje. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

"Šiuo klausimu konsultuojamės su Lenkijos, Latvijos vadovais ir tikrai esame pasirengę padėti, jei iškiltų toks poreikis. Bet kuriuo atveju, tai turbūt labai aiškiai parodo, kad ES turi veikti daug ryžtingiau rytų partnerystės formate", — sakė Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu Rytų partnerystės šalys turi problemų vykdydamos reformas ir siekdamos politinio stabilumo. Anot jo, sąlygos tokiai situacijai susidaro dėl dienotvarkės trūkumo ir aiškios motyvacijos.

"Todėl didesnio Europos Sąjungos ambicingumo, lyderystės, aš pasigendu ir apie tai diskutuosime taip pat", — sakė prezidentas.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti euroatlantinį kelią ir "visas Gruzijos pastangas įveikti dabartinę politinę situaciją". Jis taip pat pareiškė, kad Vilnius yra pasirengęs veikti kaip tarpininkas ieškodamas visų politinių partijų dialogo ir sutarimo.

Skandalas dėl Lietuvos parlamentaro kalbos Tbilisyje

Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Visų pirma socialdemokratai nurodė, kad Lietuvos užsienio politika turėtų būti vieninga, o Pavilenis išsakė savo asmeninę nuomonę, nusprendęs paremti vieną iš kariaujančių šalių.

Padėtis Gruzijoje

Padėtis Gruzijoje paaštrėjo sulaikius didžiausios buvusio prezidento Michailo Saakašvilio opozicinės partijos Jungtinio nacionalinio judėjimo lyderį Niką Meliją. Antradienio rytą jis buvo areštuotas Jungtinio nacionalinio judėjimo biure. Po kelių valandų opozicija paskelbė apie gatvės protestų pradžią.

Melija figūravo 2019 metų birželio 20 d. riaušių organizavimo byloje. Jis atsisakė mokėti pakartotinai paskirtą užstatą. Prokuratūra pareikalavo, kad jam būtų paskirtas įkalinimas, kol bus atliktas tyrimas. Praėjusią savaitę teismas patenkino prokuroro prašymą.

Savo ruožtu Melija apkaltino Gruzijos valdžios institucijas bandymu izoliuoti jį nuo politinių procesų ir iš tikrųjų paskelbė nepaklusnumą teismo sprendimui.

Tegai:
Gruzija, Gitanas Nausėda
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu

21
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.

Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.

"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.

Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.

"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

21
Tegai:
BelAe, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Akių lašai

Įvardytas būdas greitai pagerinti regėjimą

(atnaujinta 16:55 2021.02.26)
Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai mankštinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Pagerinti regėjimą be operacijos atliekant paprastą akių mankštą, kuri užtrunka ne ilgiau kaip kelias minutes per dieną. Apie tai praneša abc.es, remdamiesi oftalmologu Rui Hiramatsu.

Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai lavinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą.


Pirmasis metodas, kurį Hiramatsu rekomenduoja, yra Gaboro dėmių pratimai, kuriuose yra specialūs skirtumų nustatymo modeliai. Juos reikia atlikti tik tris minutes per dieną, o pirmąjį pagerėjimą galima pamatyti per dvi savaites. Aiškūs pokyčiai bus po 28 dienų.

Antrasis metodas yra termoterapija. Reikia paimti rankšluostį, sušlapinti ir 30-40 sekundžių pašildyti mikrobangų krosnelėje. Ant užmerktų vokų uždėkite šiltą kompresą ir palaukite, kol jis atvės.

Trečias metodas yra špinatai. Jie turėtų būti įtraukti į jūsų meniu, nes špinatai padeda išvengti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos.

Anksčiau tapo žinoma, kad morkos, kryžmažiedės daržovės, uogos ir polinesotieji riebalai prisideda prie medžiagų apykaitos procesų palaikymo akių kraujagyslėse. Kaip sakė oftalmologė chirurgė Marina Dorochova, ypatingą dėmesį reikia skirti gliukozės kiekiui kraujyje, nes didelis cukraus kiekis pamažu blogina regėjimą.

Tegai:
sveikata